Erdvėlaivis leisis į aštuonerius metus truksiančią kelionę po Saulės sistemą, kad išsiaiškintų, ar Jupiterio lediniuose mėnuliuose esančiuose didžiuliuose paslėptuose vandenynuose egzistuoja nežemiška gyvybė.
Apie atidėjimą paskelbta kelios minutės iki planuoto raketos „Ariane 5“ paleidimo iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, 9 val. 15 min. vietos (15 val. 15 min. Lietuvos) laiku.
JUICE misija tirs Jupiterio mėnulius
Europos kosmoso agentūros erdvėlaivis „JUpiter ICy Moons Explorer“ (JUICE) ketvirtadienį leisis į aštuonerius metus truksiančią kelionę po Saulės sistemą, kad išsiaiškintų, ar Jupiterio lediniuose mėnuliuose esančiuose didžiuliuose paslėptuose vandenynuose egzistuoja nežemiška gyvybė.
JUICE yra pasirengęs planuojamam paleidimui raketa „Ariane 5“ iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, 9 val. 15 min. vietos (15 val. 15 min. Lietuvos) laiku.
„Oro sąlygos yra geros“, – trečiadienį Gvianos kosminio centro direktorė Marie-Anne Clair sakė valdymo patalpose, kuriose tuo metu lankėsi ir Belgijos karalius Philippe'as.
Šešias tonas sveriantis maždaug keturių kvadratinių metrų erdvėlaivis nuo raketos atsiskirs 1 500 kilometrų aukštyje, praėjus kiek mažiau nei pusvalandžiui po paleidimo.
Tada prasidės ilgas JUICE kelias link Jupiterio, kuris yra už 628 milijonų kilometrų nuo Žemės.
Kadangi erdvėlaivis neturi pakankamai galios skristi tiesiai į šią didžiausią Saulės sistemos planetą, jam teks skrieti aplink kitas planetas, kad gautų gravitacinį postūmį.
Pirmiausia jis praskries pro Žemę ir Mėnulį, tada 2025 metais apskries Venerą, o 2029 metais vėl praskries pro Žemę. Galiausiai JUICE leisis į sudėtingą kelionę link Jupiterio.
„Ar mes esame vieni visatoje?“
Erdvėlaivis apvilktas 500 sluoksnių termoizoliacine apsauga, kad būtų apsaugotas nuo ekstremalios temperatūros, kuri, kaip tikimasi, skriejant pro Venerą pakils virš 250 laipsnių pagal Celsijų, o prie Jupiterio nukris žemiau minus 230 Celsijaus.
Jame sumontuota rekordinė 85 kvadratinių metrų ploto krepšinio aikštelės dydžio saulės baterijų plokštė, skirta surinkti kuo daugiau energijos netoli Jupiterio, kur saulės šviesa yra 25 kartus silpnesnė nei Žemėje.
Kai zondas 2031 metais pasieks Jupiterį, jam reikės labai atsargiai stabdyti judėjimą, kad sėkmingai įeitų į šio dujinio milžino orbitą.
Toliau JUICE daugiausia dėmesio skirs Jupiterio sistemai, įskaitant jį patį ir tris jo palydovus Ganimedą, Kalistą bei Europą.
10 mokslinių prietaisų, įskaitant optinę kamerą, pro ledą prasiskverbiantį radarą, spektrometrą ir magnetometrą, tikrins ir analizuos palydovų orus, magnetinį lauką, gravitacinę trauką ir kitus elementus.
ESA mokslo direktorė Carole Mundell teigė, kad Jupiterio sistema turi visus mažosios saulės sistemos požymius.
Pasak jos, šios sistemos tyrimai leis mokslininkams ištirti, kaip susiformavo mūsų Saulės sistema, ir galiausiai pabandyti atsakyti į amžių senumo klausimą: „Ar mes esame vieni visatoje?“
Misijos metu nebus galima tiesiogiai atsakyti, ar egzistuoja ateivių gyvybė, bet bus siekiama nustatyti, ar palydovuose yra tam tinkamos sąlygos.
Skysto vandens plotai
Į Jupiterio natūraliuosius palydovus, dar vadinamus lediniais mėnuliais, kuriuos pirmą kartą daugiau nei prieš 400 metų atrado astronomas Galileo Galilei, ilgą laiką nebuvo žiūrima kaip į potencialius namus gyvybei.
Tačiau ankstesnės kosminių zondų kelionės leidžia manyti, kad giliai po jų lediniais apvalkalais slypi didžiuliai skysto vandens plotai – pagrindinė mums žinomos gyvybės formos sudedamoji dalis.
Todėl Ganimedas ir Europa tapo pagrindiniais kandidatais ieškant gyvybės mūsų dangaus platybėse.
Palydovą Europą tirs NASA misija „Europa Clipper“, kurią planuojama pradėti 2024-ųjų spalį.
Tuo metu JUICE nusitaikė į Ganimedą – didžiausią Saulės sistemos palydovą, vienintelį, turintį savo magnetinį lauką, kuris saugo jį nuo radiacijos.
2034 metais JUICE įskries į Ganimedo orbitą. Tai bus pirmas kartas, kai koks nors kosminis laivas tai padarys ne aplink mūsų pačių Mėnulį.
ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris sakė, kad 1,6 mlrd. eurų vertės JUICE yra vienas sudėtingiausių erdvėlaivių, kada nors siųstų į išorinę Saulės sistemą toliau už Marso.
Paleidimas vyksta tuo metu, kai Europa sunkiai randa būdų, kaip pasiųsti savo misijas į kosmosą po to, kai Rusija, reaguodama į sankcijas dėl karo Ukrainoje, nebesuteikia galimybės naudotis jos „Sojuz“ raketomis, taip pat po nuolatinių vėlavimų paleisti raketą „Ariane 6“ ir nepavykusio pirmojo komercinio lengvosios raketos nešėjos „Vega-C“ skrydžio.
Ketvirtadienį įvyks priešpaskutinis „Ariane 5“ paleidimas, prieš ją pakeičiant naujos kartos „Ariane 6“.
