Rytų Europos studijų centras (RESC) penktadienį surengė diskusiją su A. Juozaičiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.
Sieks proveržio su Latvija ir trečios kūno kultūros pamokos
Pristatydamas savo užsienio politikos kryptį A. Juozaitis kalbėjo apie santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir pirmiausia išskyrė būtinybę stiprinti santykius su Latvija. Kandidato manymu, santykiai su Latvija nepagerėjo per pastaruosius 30 metų.
„Prezidentų santykiai yra mirties būsenoje“, – Latvijos ir Lietuvos vadovų bendradarbiavimą apibūdino A. Juozaitis.
Kandidato teigimu, Lietuva ir Latvija galėtų glaudžiau bendradarbiauti ekonomikoje. A. Juozaičio nuomone, Lietuva paliko Latviją neįtraukdama jos į suskystintų dujų terminalo veiklą, o Lietuva nedalyvavo Rygos uosto renovacijoje ir privatizacijoje.
Politikas mano, kad proveržį santykiuose galėtų lemti Latvijos regimumo Lietuvoje padidinimas, pavyzdžiui, retransliuojant Latvijos televizijos kanalus ar radijo stotis Lietuvoje. Latviją A. Juozaitis pasirinktų ir kaip pirmojo užsienio vizito kryptį.
Kalbėdamas apie Lenkiją A. Juozaitis pabrėžė, kad būtina didinti karinį bendradarbiavimą.
„NATO raktai guli Lenkijoje“, – įsitikinęs A. Juozaitis.
Politiko tvirtinimu, kultūriškai ir istoriškai palanku Lietuvai ir Lenkijai stiprinti santykius. Tačiau A. Juozaitis pabrėžė, kad negalima daryti nuolaidų Pietryčių Lietuvos klausimu. Kandidatas teigė, kad spendimas retransliuoti Lenkijos televizijas šiame regione buvo antivalstybinis veiksmas. Taip pat, Lietuva, politiko nuomone, neturėtų leisti savivaliauti vietos valdžiai.
„Kaimynystė ir partnerystė turi būti paritetiniais pagrindais, o ne vasaliniais“, – teigė A. Juozaitis
Kalbėdamas apie konfliktą Ukrainoje, A. Juozaitis pabrėžė, kad Lietuva turėtų ne tiek palaikyti karines ukrainiečių pajėgas, kiek išsaugoti Ukrainą nuo skilimo. Politikas įsitikinęs, kad Lietuva turėtų veikti ne viena, o bendradarbiaudama su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pagrinde kartu su Lenkija.
„Siekis išlieka, kad Ukraina išliktų vientisa“, – teigė A. Juozaitis.
Kalbėdamas apie santykius su Rusija, kandidatas pirmiausia pabrėžė Kaliningrado srities svarbą. A. Juozaičio teigimu, į šią teritoriją reikėtų žvelgti ne kaip į galimą Rusijos karinį poligoną, o kaip į Lietuvos kultūros židinį.
„Iš ten kilusi dabartinė Lietuva“, – sakė A. Juozaitis.
Politiko nuomone, apie Kaliningrado svarbą Lietuvos kultūrai ir istorija, šalies valdžia turėtų būti pabrėžti tiek bendraudama su Rusija, tiek su kitos Europos valstybėmis.
Pasak A. Juozaičio, gerai, kad Lietuva palaiko Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, tačiau šalies vadovai galėtų naudoti nuosaikesnę retoriką.
„Retorika kartais per griežta, tai neneša jokios naudos Lietuvai. Tai neša žinomumą prezidentui, bet jokios naudos Lietuvai“, – kalbėjo A. Juozaitis.
Kalbėdamas apie nacionalinį saugumą A. Juozaitis pabrėžė, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra „antroji gynybos ministerija“, tad švietimas turėtų prisidėti prie saugumo didinimo šalyje. A. Juozaitis mano, kad vertėtų įvesti karinį parengimą vyresnėse klasėse bei padidinti kūno kultūros pamokų skaičių iki trijų per savaitę.
Politikas dar kartą pakartojo šiek tiek anksčiau išsakytą mintį, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrą turėtų pasirinkti ne valdančioji koalicija, o prezidentas, patartas naujai įkurtos patariamosios švietimo tarybos.
Šalia švietimo, A. Juozaitis siūlo integruoti kuo daugiau struktūrų į krašto gynybą. Pasak jo, į bendrą saugumo struktūrą galima būtų įjungti medžiotojų draugijas ir civilinės apsaugos tarnybas.
Vyriausiosios rinkiminės komisijos (VRK) duomenimis, be Arvydo Juozaičio pretendentais į prezidentus užsiregistravo Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentarai Valdemaras Tomaševskis, Petras Auštrevičius ir Valentinas Mazuronis, Seimo nariai Petras Gražulis, Ingrida Šimonytė, Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis, ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, mažiau visuomenėje žinomi Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis ir Tomas Šimaitis.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo turo, jis bus organizuojamas kartu su rinkimais į Europos Parlamentą gegužės 26 d.
