Astronomai rado naują besisukančių juodųjų bedugnių, dar žinomų Kerro juodųjų bedugnių pavadinimu, aptikimo būdą.
Straipsnio santrauką galima rasti „arXiv.org". Pasirodo, tokios juodosios bedugnės specifiškai poliarizuoja šviesą, kurią skleidžia jos akrecinis diskas. Mokslininkai skaitmeniniu modeliavimu analizavo erdvėlaikio struktūrą, susidarančią apie tipišką Kerro juodąją bedugnę – masyvų besisukantį objektą. Jiems pavyko apskaičiuoti taškinio objekto, esančio šalia objekto spinduliavimo spektrą nutolusiam stebėtojui ir nustatyti bangos fronto iškreivėjimą ir šviesos apskritiminę poliarizaciją.
Mokslininkai nustatė, kad jų numatytas akrecinio disko – dujų ir dulkių debesies, skriejančio apie juodąją bedugnę – spinduliavimo savybes galima stebėti antžeminiais prietaisais. Stebėjimai bus vykdomi jau esančiais teleskopais. Tikėtinas stebėjimo objektas – Paukščių Tako centre esanti supermasyvi juodoji bedugnė.
Visiškai neseniai mokslininkai nustatė, kad šalia Kerro juodųjų bedugnių galima ypatinga erdvės ir laiko geometrija. O konkrečiau, jiems pavyko aptikti uždarus kelius, kuriais masyvūs kūnai gali suktis apie singuliarumą vadinamojo Koši horizonto viduje.
Vytautas Povilaitis
