„Juodojo Mėnulio vaikai II“ – tai romano tęsinys. Romaną rašiau kaip vientisą kūrinį, tačiau knygą teko skelti į dvi dalis. Skilimas įvyko natūraliai – nereikėjo labai sukti galvos. Be to, abi romano dalys beveik vienodos savo apimtimi, o ir veiksmas abiejose dalyse prasideda rudenį“, – sako knygos autorė.
Kaip jau žinoma daugeliui skaitytojų, I-oji romano dalis baigėsi „rakteliu“ į II-ąją dalį: liko nemažai neatsakytų klausimų, į kuriuos skaitytojai sulauks atsakymų šioje dalyje.
Romano pamatas išlieka toks pat – savita ir be galo sudėtinga žmogaus psichologija: jausmai, emocijos, vidinės būsenos, nuotaikos. Subtili mistinė linija šioje kūrinio dalyje dar glaudžiau persipina su tikrove. Netikėtai paaiškėja, kas ir iš kur, tas baltas plėšrus paukštis, sapne persekiojantis Viktoriją pamilusį vaikiną Tomą. Tačiau tai sužino ne Tomas, o... pati Viktorija. Beje, ją taip pat aplanko pranašingas sapnas. Tik mergina pasistengia jį kuo greičiau pamiršti: sapnas slogus, kupinas įtampos ir pavojų, kurių jai ir taip netrūksta.
Intriga prasideda jau nuo pat pirmų eilučių: „Keistas dėsnis – tada, kada atrodo, jog viskas pagaliau nurimo ir stojosi į savo vietas – atsitinka kažkas, ko niekas nelaukė ir nesitikėjo, kaip po tylos staiga atsėlina audra“.
Autorė ir toliau daug dėmesio skiria kūrinio herojų jausmų pasauliui: netikėti siužeto vingiai padeda atsiskleisti romano veikėjams, leidžia skaitytojams visapusiškai pažinti jų charakterius, suprasti iš pirmo žvilgsnio visai nesuprantamus poelgius bei tokių poelgių motyvus.
„Visų pirma, jie juk yra žmonės. Ryškios, įdomios ir savitos asmenybės. Kaip ir visi žmonės jie klysta, vieni mokosi iš savo klaidų, kai kurie tų klaidų nepripažįsta. Jie gyvena savo gyvenimus“, – taip romano „Juodojo Mėnulio vaikai“ herojus apibūdina knygos autorė Angel.
Veiksmo vieta didžiąja dalimi išlieka ta pati vietovė, romane įvardyta gražiu metaforišku pavadinimu – Saulės miestas, tačiau nusikeliama ir į Lietuvos sostinę – Vilnių.
II-oje romano dalyje per tam tikrus įvykius atsiskleidžia šeimos problemų ištakos. Daug dėmesio skiriama mamos paveikslui, taip pat ir tėvo vaidmeniui šeimoje. Be to, knygos veikėjų lūpomis prabyla gyvenimo išmintis, kuri kūrinio kontekste įgyja kitokį atspalvį.
Ši romano dalis išsiskiria jausmų dinamika. Pagrindinė romano herojė Viktorija vienintelė sužino mamos paslaptį, kuri ją šokiruoja ir jos širdyje pasėja neapykantą, kokios dar nebuvo niekam jautusi. Vis dėlto negailestingas likimas ją suveda su negatyvius jausmus jai sukėlusiu asmeniu. Kad ir kaip būtų keista, priešišką nusiteikimą gana greitai pakeičia nuoširdus bendravimas. Kitas iš pažiūros keistokas Viktorijos elgesys – bandymas atšaldyti šiltus santykius su jai pačiu brangiausiu ir artimiausiu žmogumi – jaunesniuoju broliu Robertu. Be to, viena kitai neigiamus jausmus jaučiančios seserys – Viktorija ir Ingrida – kuriam laikui suartėja... Susvetimėjusią ir į atskiras stovyklas susiskaldžiusią šeimą suvienija mamos liga, tačiau ar ilgam?..
Kaip daugelis skaitytojų jau žino, „Juodojo Mėnulio vaikai“ yra ne tik romano, bet ir muzikinės grupės, sudarytos iš keturių narių – dviejų brolių ir dviejų seserų – pavadinimas. Taigi „Juodojo Mėnulio vaikai“ nepaisant tam tikrų šeimą užgriuvusių negandų bei kitų dramatiškų įvykių įgyja dar didesnį populiarumą ir surengia koncertinį turą Vakarų Europos šalyse.
Romano pabaigoje pagaliau paaiškėja, ką slepia knygos ir muzikinės grupės „Juodojo Mėnulio vaikai“ pavadinimas...
Neskaičiusiems I-os romano dalies, rekomenduoju visų pirma perskaityti I-ąją dalį, o tik po to leistis į kūrinio tęsinį, atsigręžiant į praeitį, kuri skaitytojams atskleis „makabriškosios“ šeimynos problemų ištakas.
Mindaugas Zimka
