Akcijų biržų spekuliantų akylai stebimos naftos kainų kreivės grėsmingai artėja prie rekordinės atžymos ir verčia pateikti klausimą, ar tai sukels naują ekonominį sukrėtimą.
„Brent“ žaliavinės naftos kaina praėjusią savaitę perkopė 120 JAV dolerių (315 litų) už barelį ir grasina pralenkti visų laikų rekordinę 147, 3 JAV dolerio (386,7 lito) už barelį atžymą, kuri buvo pasiekta 2008 metų liepą.
Lemiami veiksniai
Pagrindinės šiandieninių naftos kainų augimo priežastys, pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, yra dvi: naftos pasiūla, kuriai įtakos turi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, ir pastaruoju metu pagerėjusios ekonominio vertinimo perspektyvos.
„Didžiausia eksportuotoja Saudo Arabija naftą pumpuoja dideliais mastais ir neturi galimybių, bent jau trumpuoju laikotarpiu, padidinti naftos gavybą, – komentavo finansų analitikas. – Akivaizdžiai matome, kad JAV ekonomika stojasi ant kojų, recesija Europoje taip pat yra švelnesnė nei tikėtasi.“
Be to, juodojo aukso kainų kilimą skatina ir ekspansinė pasaulio centrinių bankų politika: JAV ir Britanijos vykdomos kiekybinio palengvinimo programos, Europos centrinio banko (ECB) ilgojo laikotarpio refinansavimo operacijos (LTRO) bei Japonijos centrinio banko užsidegimas leisti pinigus. Visų šių priemonių tikslas, anot G. Nausėdos, yra pumpuoti pinigus į apyvartą.
„Natūralu, kad pinigai ieško tam tikro investavimo objekto, o nafta yra vienas iš jų, ir tai taip pat kelia naftos paklausą“, – aiškino ekspertas.
Kas iš to uždirba?
Naftos kainų augimas neabejotinai duoda didžiulių pajamų ją išgaunančioms ir eksportuojančioms valstybėms. Didžiausios pasaulio naftos valstybės yra susitelkusios Vidurio Rytuose, regione, kurį nuolat krečia įvairūs politiniai ir kariniai konfliktai. Vyraujantis nestabilumas atsispindi ir naftos kainų kreivėje.
„Naftos kainų augimas, nesvarbu, kokios priežastys tai lemia, visada naudingas naftą išgaunančioms šalims, nebent jis būtų labai staigus ir dramatiškas – labai didelės naftos kainos šiandien gali virsti didžiule kainų griūtimi rytoj“, – sako G. Nausėda.
Eksperto teigimu, naftos kainų kilimas yra kenksmingiausias tuomet, kai jį lemia vien pasiūlos veiksniai („butelio kaklelio“ efektas išgaunant naftą, geopolitinės įtampos), tačiau šios žaliavos kainas kelia ir paklausos veiksniai. „Dėl to šiandieninis naftos kainų augimas negali užgniaužti pozityvaus ekonomikos vertinimo“, – teigia G. Nausėda.
Irano ir Vakarų konfliktas
Pastaruoju metu viena iš priežasčių, dėl ko rinkose išaugo naftos kaina, yra minima Vakarų (Izraelio) ir Irano karinio konflikto grėsmė. Irano kariniai bandymai ir grasinimai uždaryti Ormūzo sąsiaurį, kuriuo perplukdoma apie 20 proc. visos pasaulio naftos pasiūlos, sukėlė papildomą Vakarų valstybių pyktį valstybe: jai pradedamos taikyti sankcijos dėl šalies viduje vykdomos branduolinės programos.
Ormūzo sąsiaurio uždarymo atveju padėtis naftos rinkose pasikeistų gana radikaliai, mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas. „Tai būtų šokas, bent jau trumpuoju laikotarpiu, tarptautinėms rinkoms, – sakė jis. – Manau, rinkos reaguotų emocingai ir [naftos] kainos tikrai šokteltų smarkiai į viršų.“
„Dėl karinio konflikto Irane naftos kainos šoktelėtų į kur kas aukštesnį lygį, nei šiandien“, – kalbėjo G. Nausėda ir pridėjo, kad didėjant įtampai naftos kainos gali pasiekti 150 JAV dolerių (393 litų) už barelį.
Anot eksperto, įtampos augimą bus stengiamasi sulaikyti bent jau iki lapkričio, kai JAV vyks prezidento rinkimai.
T. Janeliūno teigimu, Irano ir Vakarų konflikto paaštrinimui nėra svarbu, kokį kandidatą (demokratų ar respublikonų atstovą) prezidentu išsirinks JAV piliečiai.
„Pirmasis pasirinkimas vis tiek būtų taikus sprendimas ir būtų imamasi visų įmanomų priemonių pristabdyti Irano atominei programai, – Irano ir Vakarų konfliktą komentavo politologas. – Bet aišku, jeigu įtampa toliau didės, arba jeigu Izraelis nuspręs vienašališkai imtis veiksmų, tuomet amerikiečiai nori nenori gali būti įtraukti į šio konflikto eskalavimą.“
Bandant atsverti Irano – penktos pagal naftos eksportą valstybės pasaulyje – veiksnį kitos naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) narės pasiryžusios padidinti savo mastus ir padengti atsiradusį naftos trūkumą. Saudo Arabija padidino naftos išgavimą iki beveik rekordinių kiekių – 10 mln. barelių per dieną. Prie jos ketina prisidėti ir Libija – ji pažadėjo balandį eksportuoti 1,4 mln. barelių per dieną.
Be to, aukštos naftos kainos reiškia, kad dėl to brangs degalai, o tai nėra palanku antrosios kadencijos siekiančiam JAV prezidentui Barackui Obamai. Akcijų biržų spekuliantams keliant naftos kainas, šalių vyriausybės atvėrė savo sukauptus strateginius degalų rezervus. Europa taip pat norėtų žemesnių naftos kainų, nes didžiąją dalį bendros suvartojamos energijos kai kuriose žemyno valstybėse, ypač silpnesnėse periferinėse ekonomikose, sudaro būtent nafta. Savo ruožtu Saudo Arabijai žemesnės nei dabartinės naftos kainos leistų užsitikrinti, kad neįsigalės skalūnų nafta ir leis šaliai išlaikyti savo svarbą pasaulinėje energijos tiekimo grandinėje.
Naujoji Graikija?
2008 metų vasarą rekordines aukštumas pasiekusios naftos kainos neilgai trukus pradėjo staigiai kristi ir jau 2009 metų pradžioje siekė vos 40 JAV dolerių (105 litus) už barelį. Taigi kur kas svarbesnis klausimas turbūt yra ne kiek šį kartą šoktels kainos, tačiau kiek ilgai jos ten išsilaikys. G. Nausėda, paklaustas, ar šiandien naftos kainų kreivė gali pakartoti tą pačią trajektoriją, SEB prezidento patarėjas teigė, kad tam reikėtų naujo „Lehman Brothers“ (JAV banko, po kurio bankroto kilo pasaulinė finansų krizė – aut. past.).
„Toks veiksnys kaip „Lehman Brothers“ galėjo būti euro zonos skolų krizė, tačiau pastaruoju metu jos paaštrėjimo nematyti, – aiškino finansų ekspertas. – Veikiau atvirkščiai, euro zonos skolų krizė po truputį tampa ne tokia aktuali ir vargu ar galėtų tapti naftos kainų griūties detonatoriumi.“
Prieš porą savaičių HSBC banko vyriausiasis ekonomistas Stephenas Kingas savo ataskaitoje teigė, kad nafta tampa naująja Graikija. Anot jo, augančios naftos kainos pakeitė Graikiją kaip pagrindinį investuotojų nerimo šaltinį. Paprašytas pakomentuoti šią mintį G. Nausėda teigė, kad šiandieniniai naftos kainų pavojai dar negali būti laikomi Graikijos atitikmeniu, tačiau perspėjo, kad net trumpalaikiai kariniai konfliktai Vidurio Rytuose gali smarkiai pakelti naftos kainą.
„Nustatyta, kad ekonomika ne tiek reaguoja į patį absoliutų naftos kainos lygį, kiek į naftos kainos pokytį, – juodojo aukso kainų svyravimo įtaką pasaulio ekonomikai aiškino G. Nausėda. – Kai naftos kaina staigiai pašoka net nuo nedidelio lygio, žalos ekonomikos atsigavimui padaroma daugiau negu aukšto naftos kainų lygio išaugimas vos 1 proc.“
Augančios naftos kainos bent jau kurį laiką nekelia tiesioginės grėsmės pasaulio ekonomikai. Vis dėlto staigų šios žaliavos kainų augimą gali sukelti karinis konfliktas su Iranu. Dėl šios priežasties tikimybė šiais metais išvengti naftos kainų šuolio priklauso nuo to, kaip JAV sugebės išlaikyti šaltakraujiškumą.
FAKTAI: Naftos kainų šuoliai
Naftos kainos rekordas buvo pasiektas 2008 metų liepą, kai kaina siekė 147,3 JAV dolerio (386,7 litus) už barelį.
2008 metais kilusi pasaulinė finansų krizė lėmė, kad 2009 metų pradžioje naftos kaina siekė vos 40 JAV dolerių (105 litus) už barelį.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2011 metų ketvirtąjį ketvirtį pasaulinė naftos pasiūla sudarė 89,6 mln. barelių per dieną.
Didžiausios naftos eksportuotojos yra Rusija, Saudo Arabija, Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Norvegija.
Praėjusią savaitę „Brent“ žaliavinės naftos kaina buvo pasiekusi 125 JAV dolerius (328 litus) už barelį.
