Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ kartu su jaunimo organizacijų nariais ir nepriklausomais moksleiviais bei studentais sudaro Jaunimo iniciatyvą. Jaunimo iniciatyva rengiamas


MOKSLEIVIŲ IR STUDENTŲ MITINGAS


prieš jaunimo apiplėšimą ir antikonstitucinę aukštojo mokslo reformos imitaciją!


KUR?

Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo.

KADA?

Gegužės 22 dieną, ketvirtadienį, 15 valandą.

KODĖL?

Drakoniška studijų įmoka (2000 Lt - 40 000 Lt už metus) pasiekta, jog akademinė nomenklatūra dar kartą išvengė tikros aukštojo mokslo reformos ir susikūrė naujų lėšų švaistymo galimybių.

Ji įvesta šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją (mokėti privalės ir gerai besimokantys) ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją – studijų prieinamumas priklausys ne tik nuo pasirengimo ir sugebėjimų, bet ir nuo turtinės bei socialinės padėties. Mokėjimo už studijas tvarka – diskriminacinė, įteisinanti studentų vienoje studijų programoje rūšiavimą į mokančius ir nemokančius, nepriklausomai nuo studijų rezultatų.

LR Konstitucinio Teismo Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies „išaiškinimas“, kuriuo jis faktiškai pakeitė Konstituciją ir taip sulaužė duotą priesaiką, vertintinas kaip įžūli ir nedovanotina teisinio nihilizmo apraiška, už kurią nutarimą priėmusiai Konstitucinio Teismo sudėčiai privalo būti skelbiama apkalta, o nutarimas skelbiamas niekiniu nuo priėmimo momento.

Konstitucinis Teismas kaltas ne tik dėl nihilistinio Konstitucijos pakeitimo, bet ir dėl viešųjų ir privačiųjų interesų sumaišymo: 8 iš 9 KT teisėjų, pasibaigus kadencijai, grįžta dirbti į aukštąsias mokyklas.

Su Konstitucinio Teismo, neleistinai įsikišusio į vykdomosios valdžios sritį, pagalba, įtakingos Seimo partijos – Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga – ir akademinė nomenklatūra galutinai ir neskundžiamai pasiekė savo – įtvirtinta iškreipta ir Vakaruose neegzistuojanti aukštųjų mokyklų autonomijos samprata, kuri visiškai sunaikins ir taip niekingai mažą aukštųjų mokyklų atskaitomybę visuomenei bei valstybei už lėšų panaudojimą, valdymo efektyvumą ir visuomenės poreikius bei aukštus standartus atitinkančios mokslo ir studijų kokybės užtikrinimą.

Didinant aukštųjų mokyklų savivalės laisvę, tuo pat metu išplečiamos disponavimo turtu galimybės yra ne kas kita, kaip turto išparceliavimo galimybės, kuriomis neatsakinga akademinė nomenklatūra ir stambiojo verslo grobuonys būtinai pasinaudos. Tai, jog „reformos“ autorystę dalijasi stambiojo verslo viešųjų ryšių kontoros – Laisvosios rinkos instituto – samdiniai, laikytina būsimojo grobstymo prisipažinimu.

Nepagrįsta studijų įmoka brukama sąmoningai, spaudžiant bankams, o Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis klusniai tenkina jų interesus. Partijoms siekiant gauti finansinę paramą per rinkimus, o bankams – šimtamilijoninį pelną iš paskolų dalybų, studentas faktiškai apvagiamas, jį priverčiant mokėti už dažnai nekokybiškas ir dar nereformuotas studijas, jį patį traktuojant visų pirma kaip vien tik pasipelnymo galimybę, kol kas dar neišvogtą pinigų maišą.

Keliasdešimt tūkstančių litų kai kuriose studijų programose sieksianti įmoka, kurią mokėti bus, pažeidžiant Konstituciją, priversti ir dalis gerai besimokančiųjų, bent kiek gabesnį abiturientą ar studentą skatins pasinaudoti nemokamų arba pigesnių, o dažnai ir aukštesnės kokybės, studijų svetur galimybe. Taip žadinama dar viena emigracijos banga, šįkart išvejant iš Tėvynės jauniausius ir gabiausius lietuvius ir taip naikinant tautos intelektinį potencialą ir netgi pačią tautą. Apkvaitę nuo juos užliesiančių pinigų tvaiko, „reformatoriai“ be skrupulų rengiasi tikram lietuvių tautos genocidui.

Retrogradiško aukštojo mokslo sistemos modelio, egzistuojančio tik Rusijos, Lenkijos, Rumunijos ir buvusios Jugoslavijos valstybėse, įvedimas Lietuvoje jau beveik pasiektas. Jaunimo plėšimo bei vijimo iš Tėvynės ir aukštųjų mokyklų turto grobstymo akcijai pasirengta beveik tobulai, bendradarbiaujant ir Lietuvos Konstituciniam Teismui.

Tačiau gegužės 22 dieną 15 valandą jaunimas įrodys, jog jau gana plėšimo ir patyčių. Ateik į Nepriklausomybės aikštę, prie Seimo rūmų, ir pasakyk NE!

NE – plėšikiškai studijų įmokai!

NE – Konstitucijos privatizavimui!

NE – padlaižiavimui akademinei nomenklatūrai ir bankams!


TAIP – savigarbai, orumui, padorumui!

TAIP – sąžiningai ir atsakingai aukštojo mokslo reformai!

TAIP – kokybiškoms ir prieinamoms studijoms Lietuvoje!

XX.Sistemą reikia keisti,išstumiant suinteresuotų finansus iš rinkimų ir partijų finansavimo,kad rinkimuose kautųsi idėjos,bet ne pinigai.Laikas tai suprasti.

Na štai, gaisras seimo IT departamente baigėsi, ir matome tokį vaizdelį: kol kas svarstyti tik

1) Seimo darbo grupės pateikti pakeitimai dėl reklamos skelbimo, iš principo logiški.
____________________________________________________
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS

Rūšis: Įstatymo projektas Numeris: XP-2995 Data: 2008-04-10 Kalba: Lietuvių

“18 straipsnis. Politinės reklamos skelbimas visuomenės informavimo priemonėse

Teikia: Seimo nariai Donatas Jankauskas, E.Pupinis, V.Saulis, I.Šiaulienė, .Rinkevičius, A.Skardžius, V.Karbauskis, R.Palaitis,
A.Kašėta, I.Degutienė

2) Siūlymas atšaukti reikalavimą pateikti VRK pradines finansavimo ataskaitas savarankiškiems dalyviams.

T.y. kaip pastebėjo Seimo teisės departamentas, "..įstatymo normos paskirtis užtikrinti politinių kampanijų dalyvių finansavimo viešumą bei skaidrumą, taip pat rinkėjų ir visuomenės teisę dar iki balsavimo dienos žinoti kas finansuoja politinės kampanijos dalyvius, kokie finansiniai įsipareigojimai politinės kampanijos dalyvius sieja su aukotojais ir rėmėjais, ir spręsti kaip balsuoti." pataisos rengėjams Vėsaitei ir Salamakinui atrodo neverta dėmesio, o "sudaro daug keblumų" (iš Aiškinamojo rašto). Ar tikrai? Kokie tie keblumai? O gal taip tiesiog patogiau finansuoti save išsikėlusius "juodus arkliukus", kurie paskui prisišlieja prie kažkieno frakcijos?
______________________________________________________
Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XP-1706); pateikimas
(dokumento tekstas, susiję dokumentai)
Pranešėjai:
Algimantas Salamakinas,
Birutė Vėsaitė

Matyti yra partijų, kurios negauna, arba mažai gauna pinigų iš fizinių ir juridinių asmenų, todėl jų nbuomone reikia uždrausti tokį finansavimą. Kol įstatymai bus rašomi ir taikomi tik "sistemai" netinkamų partijų veiklai stabdyti, o STT ir VMI dirbs tik pagal "sistemos" politikų nurodymus, joks partijų finansavimo tvarkos pakeitimas nesustabdys "sistemos".

„Sukurti veiksmingą partijų ir rinkimų finansų kontrolės mechanizmą“ - neįmanoma. Neįmanoma dabartinės politinės-teisinės sistemos rėmuose. Ydinga yra visa valdžios šakų padalijimo, jų galių ir kompetencijos ribų nustatymo sistema bei praktika.
Todėl ir tokie rezultatai, kurie tenkina tik parazituojančius biurokratinius sluoksnius. Deja, apie tai giliau pasvarstyti vengia ne tik S. Spurga, bet ir visi kiti, su politiniu elitu neblogai sutariantys žurnalistai.

Vidai. Jokios taisyklės nesuriktins žulikų,jei bus daug finansavimo šaltinių. Jei bus visoms partijoms vienodas ir valstybinis,tai išsišokėlis greitai bus pastebėtas ir nububintas.

Vytautui Ju.Klystate.Rinkimai yra reikalingi valstybei,o tuo pačiu ir patiems rinkėjams.

Paradoksas tame, kad visiems viešiesiems juridiniams asmenims, įskaitant asociacijas, Finansų ministerija yra nustačiusi lėšų apskaitos taisykles, o politinėms organizacijoms - ne. Ir tik nurodo, kad tos taisyklės gali būti taikomos ir politinėse organizacijose, nors veikla nepalyginamai skiriasi.

Antras paradoksas - VMI deklaruoja, kad jos tikslas - mokesčių ir apskaitos pažeidimų prevencija, tačiau tai netaikoma politinėms organizacijoms. Atvirkščiai, siūloma bausti net už aritmetines ar kitas netyčines klaideles. Ir tai pavadinti šiurkščiu įstatymo pažeidimu. Jau nebe paradoksas, bet absurdas...

o kodel nepadarius paprastai: vieninteliai du politines reklamos budai butu visoms namu valdoms valstybes lesomis atsiunciamos ribotos apimties visu registruotu partiju programos, ir visiems kandidatams (partijoms) valstybes lesomis burtu keliu paskirstomas vienodas saliu (pvz. mokyklose) laikas agitacijai, apie skirtus partijoms laikus rinkiminese apylinkese pranesant leidinyje drauge su partiju programomis. Visa kita apmokama politine reklama uzdrausti, aiskiai apibreziant, kas tai yra, ir nustatant nepinigines sankcijas. Zinoma, neisvengtume juodu pinigu, papirkinejimo, tendencingu ziniu ir laidu, ivairiu uzmaskuotu ir atviru debatu ziniasklaidoje, taciau bent jau butu aiskus kriminalas. O dabar viskas kazkokioje pilkoje zonoje. Taip pat manau, kad butina panaikinti rinkimus pagal partiju sarasus.

Paradoksas yra tai, kad į partijas bandoma žvelgti ir jas vertinti tarsi tai būtų realios politinės jėgos, turinčios ideologijas ir ką nors atstovaujančios iš platesnių visuomenės sluoksnių, o ne siaurus grupinius, ir net nesvarbu kieno ir kokius, interesus. Todėl, bet koks bandymas įpiršti mintį, kad partijos turi būti finansuojamos iš biudžeto, yra iš esmės nusikalstamas. Visi puikiai žinome, jog valstybėje egzistuoja piliečių protestavimo prieš esančius valdžioje balsavimo metodas, tad gautas per rinkimus balsų skaičius nerodo jų atstovavimą rinkėjams. Partija negali būti finansuojama iš mokesčių mokėtojų kišenės, jei ji neatstovauja mokesčių mokėtojų.

Ir didžiausia blogybė yra ne piniginiai srautai ar juodosios kasos, o pati rinkimų sistema, kuri leidžia sąrašų viršuje, o tuo pačiu ir valdžioje, įsitvirtinti naujiesiems nomenklatūrininkams. O patys sąrašai, anot autoriaus, „sujungia partijas su nusikalstamu pasauliu, susaisto šias dvi sferas glaudžiais ryšiais, padaro tarsi tos pačios lygos žaidėjais“. Ar reikėtų stebėtis, kad niekas jokių kontrolės mechanizmų nenori ir jokių pokyčių rinkimų sistemoje nepageidauja.