Lemiamą akistatą prieš Daniją nuo 19.30 val. stebėkite TV3 kanalu bei naujos kartos internetinėje televizijoje Go3.lt.
Būtent 1993-aisiais lietuviai pradėjo megzti tą baisų Vroclavo voratinklį. Šiandien tai daugiau asocijuojasi su itin nepavykusiu 2009-ųjų Europos čempionatu, bet vyresnioji karta prisimena ir dar vieną tragediją kaimyninėje Lenkijoje.
Tai yra viena iš trijų dėmių Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės istorijoje – kita automatiškai tampa nedalyvautas 1994 m. metų pasaulio čempionatas bei po nesėkmingo Europos čempionato prarastos 2002 m. pasaulio pirmenybės.
Dėl tuo metu galiojusios FIBA sistemos, 1992 m. olimpinių žaidynių bronzininkė Lietuva neturėjo kelialapio į Europos čempionatą. Mūsiškiai dar nebuvo atkūrę FIBA narystės tuo metu, kai prasidėjo atrankos etapas.
Vis gi, savo šansą lietuviai gavo – komandų skaičius turnyre pirmą kartą padidintas nuo 12 iki 16 bei surengtas papildomas atrankos turnyras. Jo metu Lietuva turėjo prasibrauti iš trijų komandų grupės į antrąjį etapą, kuriame ir būtų išdalinti bilietai į Vokietijoje vykusias Europos pirmenybes.
Lenkijos ir Baltarusijos barjeras neatrodė grėsmingas lietuviams, kurie buvo vieni favoritų net ir laimėti Europos čempionatą. Manoma, kad vienas iš faktorių surengti atrankos turnyrą buvo Lietuvos ir Kroatijos sėkmingi pasirodymai olimpinėse žaidynėse.
Įvykius Vroclave prisiminė buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas, vienas iš bronzos Barselonoje kalvių Valdemaras Chomičius. Pasak jo, pirmasis žingsnis link tragedijos buvo dėtas to net nenorint – neatvyko svarbūs Vlado Garasto sudėties žaidėjai.
„Nesusirinko mūsų pilna komanda. Šarūnas (aut. past. Marčiulionis) pasiruošimo laikotarpiu buvo traumuotas, neturėjome ir Arvydo Sabonio, Rimo Kurtinaičio“, – savo pačiu pirmu prisiminimu apie Vroclavą dalinosi V. Chomičius.
Toje atrankoje Šarlerua „Spirou“ gynėjas tapo vienu lyderių. Didžiąją rungtynių su lenkais dalį atrodė, kad Lietuvai nebus, ką veikti. Įsibėgėjus antrajam kėliniui (aut. past. tuo metu buvo žaidžiami du kėliniai po 20 min.) mūsiškiai buvo priekyje 63:49.
Atsipalaidavę lietuviai vos nepaleido likimo iš savo rankų, bet pergalę vistiek pasiekė (102:99). Tai reiškė, kad Lietuva neturi prabangos pralaimėti Baltarusijai, o taip atsitikus, privalo sumenkinti deficitą iki labai minimalaus.
Lenkijai 25 taškus atseikėjo Š. Marčiulionis, 22 pridėjo G. Krapikas ir 19 įmetė V. Chomičius. Pastarasis ir Š. Marčiulionis buvo nominalūs lyderiai, prie jų pamažu jungėsi savo karjeros geriausius metus išgyvensiantis Artūras Karnišovas.
1 taškelį tose rungtynėse įmetė Kauno „Atleto“ skraidūnas Darius Sirtautas. Triskart LKL dėjimų konkurso nugalėtojas prisiminė kalbas apie neatvykusias žvaigždes. Pasak jo, tai kirto žaidėjams per psichologiją.
Individualius žaidėjų gebėjimus dabar ugdantis treneris mano, kad išskirti žvaigždžių nereikėtų, nes tai ir dabar verčia žaidėjus jaustis nepilnaverčiais.
„Aš galvoju, kad ir dabar, ir tada buvo per daug kalbos apie žvaigždes. Nėra atskleidžiamas esamų rinktinėje žaidėjų potencialas. „Lyg aš būčiau ne visiškai tikęs“, lieka kažkokios užgautos ambicijos. Tai imame ir susitaikome tada – nėra žvaigždžių, o aš nevykėlis“, – sakė dar vienas rinktinės veteranas, buvęs Kauno „Žalgirio“ gynėjas Darius Sirtautas.
Jau kitose rungtynėse 22-erių D. Sirtautas pelnė 10 taškų, tačiau rinktinė patyrė netikėtą pralaimėjimą Baltarusijai 80:88. Tai reiškė, kad Lietuvai reikia baltarusų pergalės arba lenkų pergalės bent 13 taškų pranašumu.
Tik tokiu atveju Lietuva trijų komandų grupėje būtų įšokusi į dvejetuką, tačiau Lenkija laimėjo 81:75 ir užvėrė mūsiškiams kelią į, galimai, dar vieną medalį.
Ne viename interviu buvę rinktinės treneriai ir žaidėjai sakė, kad tai buvo kaimynų sąmojis nepraleisti Lietuvos į priekį specialiai. Vis gi V. Chomičius sąmokslo teorijų variantus atmetė ir bedė pirštu į traumų ir neatvykimų išderintą komandos chemiją.
„Pažiūrėkite dabar – atrodo, kad netrūksta tų pagrindinių žaidėjų. Tačiau, kai žaidi atranką, kiekvienas žaidėjas yra auksinės vertės. Mūsų komanda buvo labai susižaidusi ir paprasčiausiai, kai vienas iškrisdavo, gaudavosi prasčiau.
Reikėdavo iškart keisti stilių, išnaudoti kitaip žaidėjus. Žinoma, Šarūnas praktiškai nesiruošė ir dar bandė žaisti traumuotas. Ne taip gerai jam sekėsi, kaip ir mums visiems likusiems. O dėl kitų dalykų... neužsiciklinau aš“, – sakė V. Chomičius.
Po 28 metų Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pateko į panašią situaciją. Reikia nugalėti kur kas silpnesnę Danijos rinktinę. Kitu atveju, į juodųjų dėmių sąrašą pateks antras Europos čempionatas Lietuvos istorijoje.
Gera žinia ta, kad Lietuva yra savo likimo kalvė ir pergalė bet kokiu pranašumu nuties kelią į Europos pirmenybes.
Visgi tai vėl kelia klausimą – kuo ši FIBA „langų“ sistema yra geriau nei buvo? Ar tikrai tai pakels Europos krepšinio populiarumą ir lygį?
„Aš manau, kad yra daug visokiausių turnyrų, kur tos mažesnės rinktinės gali prasimušti. Tie „langai“ yra padaryti pagal futbolo schemą. Taip, tai yra geriau žaidėjams, kurie gauna mažiau laiko arba nepapuola į rinktinę, bet, manau, nuo to kenčia pats krepšinis ir rinktinės.
Buvo puiki sistema su pasirengimu vasarą. Esi pasiruošęs ir važiuoji žaisti čempionatą. Aišku, praeis pora metų ir matysime šią „langų“ sistemą kaip normalų dalyką“, – savo nuomonę dėstė V. Chomičius.
Atrankos rungtynių statistika:
Lietuva 102:99 Lenkija
Lietuva: Š.Marčiulionis 25, G.Krapikas 22, V.Chomičius 19, A.Visockas 14, A.Karnišovas 9, G.Einikis 6, M.Lekarauskas 4, E.Kavoliūnas 2, D.Sirtautas 1, A.Pazdrazdis, R.Brazdauskis.
Lietuva 80:88 Baltarusija
Lietuva: V.Chomičius 21, A.Karnišovas 17, Š.Marčiulionis 14, G.Einikis 12, D.Sirtautas 10, G.Krapikas 5, A.Visockas 2, E.Kavoliūnas, R.Brazdauskis, M.Lekarauskas, A.Pazdrazdis.
