Tirpstant ledynams jau po kelių dešimtmečių ir taip sausringose vietovėse – Centrinėje Azijoje, dalyje Andų gyvenantys žmonės gali dar labiau pritrūkti vandens.
Tai rašoma naujoje Jungtinių Tautų ir kitų ekspertų parengtoje ataskaitoje.
Pažymima, kad ledynai Patagonijoje (Pietų Amerikos pietuose – ELTA) nyksta greičiau ir ilgiau nei kitose pasaulio dalyse. Antrojoje vietoje pagal nykimo tem
pus yra ledynai aukštuose Azijos kalnuose, tarp jų – Hindukuše, Himalajuose, taip pat Arktyje ir Anduose, trečioje vietoje – Jungtinių Valstijų šiaurės vakaruose ir pietvakarių Kanadoje esantys ledynai.
„Ledynai tirpsta dėl klimato kaitos ir kai kurių kitų įtakų, pavyzdžiui, suodžių pertekliaus, dėl ko mažėja šilumos atspindėjimas“, – teigė Jungtinių Tautų Aplinkos programos vykdomasis direktorius Achimas Steineris.
Anot mokslininkų, ledynų tirpimo poveikį sausringi Centrinės Azijos regionai, Čilė, Argentina, Peru, kur mažai lyja, pajus labiau nei Europa ar dalis Azijos valstybių, kurių vandens apytakos ratui didelę reikšmę turi sezoniniai lietūs.
Tyrimai rodo, kad daugeliui ledynų visai išnykti gali prireikti šimtmečių, tačiau ypatingas pavojus yra iškilęs mažiems ledynams žemumose, kurie dažnai yra svarbus vandens šaltinis sausringose vietovėse. Jie nyksta greičiau nei kiti.
„Jeigu ledynai išnyks, žmonės, gyvūnai, paukščiai bus priversti migruoti“, – teigia Christian Nellemann, dirbanti tyrimų centre Norvegijoje.
Dauguma ledynų mažėja jau maždaug 150 metų, tai yra nuo to laiko, kai baigėsi Mažuoju Ledynmečiu pakrikštytas atšalimas. Nuo 1980-ųjų daugelyje regionų ėmė sparčiai mažėti ledo, kartu išaugo ir vidutinė pasaulinė metinė temperatūra.
Į naujų tyrimų duomenis pirmoji reagavo Norvegija, kuri paskelbė skirianti 12 mln. JAV dolerių (beveik 31 mln. litų) penkerių metų trukmės tyrimams Hindukušo-Himalajų regione finansuoti. Lėšos jau bus skirtos kitąmet.
„Šie nerimą keliantys duomenys apie ledynų tirpimą rodo kovos su klimato kaita pasauliniu mastu svarbą. Tai siunčia mums, politikams ir derybininkams, susirinkusiems Kankune, svarbią žinią.
Žmonės Himalajuose turi pasirengti sunkiai ir nenuspėjamai ateičiai. Jiems reikia mūsų įsipareigojimų remti. Todėl Norvegija įsipareigoja visiškai finansuoti penkerių metų programą“, – teigė Norvegijos aplinkos ir tarptautinio vystymosi ministras Erikas Solheimas.