Damasko valdžia šio rajono, esančio netoli sostinės, bombardavimą pradėjo praėjusį sekmadienį. Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) skelbia, kad nuo tada jau žuvo beveik 500 civilių, įskaitant daugiau nei šimtą vaikų.
Skelbiama, kad šeštadienį per naujausius antskrydžius žuvo mažiausiai 21 civilis, įskaitant dvylika pagrindiniame anklavo mieste Dumoje.
Padėtį Sirijoje stebinti SOHR sako, kad antskrydžius vykdo Sirijos ir Rusijos pajėgos. Pastarosios padeda Damaskui nuo 2015 metų, tačiau neigia tiesioginį savo dalyvavimą Rytų Gutos bombardavime.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį turėjo balsuoti dėl rezoliucijos, raginančios mėnesiui nutraukti ugnį, kad būtų galima pristatyti humanitarinės pagalbos krovinių ir evakuoti rimtai sužeistus civilius. Tačiau balsavimas buvo atidėtas iki šeštadienio 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku, nes Vakarų šalys susiginčijo su Rusija dėl rezoliucijos formuluotės.
Sukilėliai apšaudo Damaską
Rytų Gutą kontroliuoja dvi islamistų grupuotės ir buvęs „al Qaeda“ padalinys Sirijoje, o Rusija teigia, kad negali būti jokių paliaubų su džihadistais ar jų sąjungininkais. Rusija jau kuris laikas ragina susitarti dėl sukilėlių ir jų šeimų išvykimo iš miesto, kaip tai buvo padaryta 2016 metų gruodį, kai Sirijos valdžia perėmė antrojo pagal dydį šalies miesto Alepo kontrolę.
Tačiau visos trys sukilėlių grupuotės atsisako tai padaryti.
Pasaulio lyderiai reiškia pasipiktinimą tuo, ką civiliai patiria Rytų Gutoje. JT vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) susidariusią padėtį pavadino „pragaru Žemėje“.
Rytų Guta yra visiškai apsupta vyriausybės kontroliuojamų teritorijų, o čia gyvenantys 400 tūkst. žmonių nenori arba negali išvykti.
Sukilėliai iš čia apšaudo Damaską, kur penktadienį buvo pataikyta į vieną ligoninę, pranešė naujienų agentūra SANA.
„Neįtikėtina“
Tuo tarpu Jungtinėse Tautose JAV ambasadorė Nikki Haley (Niki Heili) reiškė pasipiktinimą dėl to, kad derybos vilkinamos siekiant gauti Rusijos pritarimą paliauboms.
„Neįtikėtina, kad Rusija stabdo balsavimą dėl paliaubų, sudarančių sąlygas į Siriją atgabenti humanitarinę pagalbą, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ji. – Kiek dar žmonių turi žūti prieš Saugumo Tarybai susitariant dėl šio balsavimo? Padarykime tai šį vakarą. Sirijos žmonės negali laukti.“
Rusija jau yra vetavusi 11 rezoliucijų dėl Sirijos, kad blokuotų veiksmus, nukreiptus prieš jos sąjungininkę. Lapkritį Rusija pasinaudojo savo veto teise, kad nutrauktų JT vadovaujamą tyrimą dėl cheminių ginklų panaudojimo Sirijoje.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) penktadienį parašė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paprašė jo paremti paliaubas.
Derybos šiuo klausimu įstrigo dėl svarbios rezoliucijos projekto nuostatos, apibrėžiančios paliaubų pradžią. Po kelias valandas trukusių sunkių derybų rezoliucijos tekstas buvo pakeistas, ir dabar jame nurodoma, kad 30 dienų paliaubos prasidės „be atidėliojimo“, tačiau konkretus laikas nenurodomas.
Ankstesniame rezoliucijos variante buvo teigiama, kad paliaubos prasidėtų per 72 valandas nuo rezoliucijos priėmimo, tačiau šios dalies buvo atsisakyta norint kompromiso su Rusija.
Dar viena nuolaida Rusijai yra ta, kad projekte numatyta, jog paliaubos nebus taikomos operacijoms prieš „Islamo valstybę“, „al Qaeda“ ir „individualius asmenis, grupes, įmones ir subjektus“, susijusius su į „juodąjį“ sąrašą įtrauktomis teroristinėmis grupuotėmis.
Rezoliucijos tekste reikalaujama nedelsiant nutraukti visas apgultis, įskaitant ir Rytų Gutos, ir nurodoma visoms šalims nutraukti priemones, dėl kurių civiliai negauna išgyvenimui būtinų maisto ir vaistų.
