Lapkričio mėn. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyks penktasis Šiaurės šalių kino forumas Scanorama. Kino mėgėjai išvys beveik 80 kino filmų iš Skandinavijos ir visos Europos, jų laukia įdomios pažintys su kino klasikų ir naujų kino kūrėjų darbais, naktinis kino seansas su didele doze juoko, aktualūs dokumentikos darbai. Profesionalūs kino kūrėjai savo patirtimi dalinsis koprodukcijos forume “Jaunoji kino karta”.
Šiais metais pasaulis atsisveikino su Ingmar‘u Bergman‘u, bet neprarado jo. Šis kino genijus savo filmais nutiesė savotišką tiltą tarp praeities ir dabarties ir išeidamas suteikė progą iš naujo ir vėl jį atrasti. Todėl neatsitiktinai Scanoramos programa šiais metais taip pat provokuoja tradicijų ir naujovių dialogą, rodydama nesenstančią „Rudens Sonatą“ (1978) ir dokumentinius tekstus apie patį Bergmaną („Bergmano sala“, rež. Marija Nyrerod ir „Bergmano balsas“, rež. Gunnaras Bergdahl).
Visos šių metų Scanoramos programos nuskambės Bergmano kontekste, jungiant praeitį ir dabartį, tradicijas ir naujoves. Šiuo požiūriu itin svarbios tradicinės Scanoramos rubrikos: „Scanoramos naujienos“ ir „Scanoramos klasika“, ir specialioji programa „Nauji keliai – drąsūs sprendimai“, kurioje pristatomi originalūs naujos kino kalbos ieškantys režisieriai iš Norvegijos, Danijos, Islandijos (rež. Christofo Nielseno „Išlaisvinti Džimį“, rež. Anderso Morgenthalerio „Princesė“, rež. Gunnar‘o Karlssono „Anna ir nuotaikos“ ir rež. Gudmunduro Arnaro Gudmundsson‘o „Siauraprotis“).
Tradicijų ir naujovių motyvą kitoje plotmėje pratęs specialioji programa „Edvardas Munkas ir kinas“, kuri pristatys dar vieną iškilią asmenybę – norvegų genijų Edvardą Munką. Šioje programoje žiūrovai pamatys garsųjį Oskaro laureato režisieriaus Peterio Vatkinso filmą „Edvardas Munkas“ (1974 m.), kurį pats Ingmaras Bergmanas pavadino genialiu kūriniu. Žiūrovai turės galimybę išvysti ir dokumentinę Munko biografijos rekonstrukciją „Gyvenimo šokis“ (rež., Sølvi A. Lindseth, 1998) paremtą svarbiais dailininko gyvenimo įvykiais ir Anjos Breien filmą „Veidai“, kurio vertybė - gražiausi Munko portretai. Rež. Skulės Erikseno filme „Post mortem“ atsiskleis ne visiems žinomas Edvardo Munko – aistringo fotografo - veidas. Kino programą „Munkas ir kinas“ palydės jauno tragiškai žuvusio lietuvių dailininko Martyno Meškausko, kurio kūrybą stipriai inspiravo Munkas, paroda. Ją bus galima pamatyti Vilniaus Dailės akademijos galerijoje „Akademija“. Bergmanas ir Munkas – šių metų Scanoramos ašys, aplink kurias sukasi visa Scanoramos programa.
Šiais metais ypač stipri ir įdomi jau tradicine tapusi specialioji pilnametražių dokumentinių filmų programa „Neišgalvotas gyvenimas“ suteiks Lietuvos žiūrovui galimybę pamatyti ryškiausius ir garsiausiai nuskambėjusius pasaulyje skandinavų dokumentinius filmus. Tarp jų suomių režisierės Pirjo Honkasalo „Trys melancholijos kambariai“ ir danų režisieriaus Asger Leth „Saulės miesto vaiduokliai“ ir Scanoramos senbuvių Anastasijos Lapsui, ir Markku Lehmuskallio „Samiai“, ir švedų režisierių Åsos Blanck ir Johano Palmgreno „Mokytojai“ bei norvego Jono Sullivano „Porno žvaigždė?“. Šie filmai stebina, šokiruoja, jaudina, siūlo naujai pažvelgti į tai, kas vyksta, atveria žinomų reiškinių dar nežinomus aspektus, o įdomumo ir įtampa nenusileidžia vaidybiniams filmams.
Pernykštė trumpametražių filmų naktis „Šiaurės pašvaistė“ virto skandinavų trumpametražių filmų planetos atradimu (geriausi šaiuriečių filmai, pelnę laurus Berlyne, Kanuose, Venecijoje, įvertinti Oskarais ir kitais prestižiniais apdovanojimais.) Šiais metais Scanorama tęsia nakties renginių tradiciją ir siūlo visą naktį kvatoti žiūrint smagiausius šiauriečių filmus. Specialioji nakties programa „Juoko pašvaistė“ suteiks unikalią galimybę pajusti šiaurietiško humoro originalumą ir savitumą.
Šių metų Scanorama nepamiršta ir labiausiai Lietuvoje nuskriaustos kino mėgėjų dalies – vaikų ir paauglių, kurie labai retai sulaukia jiems skirtų filmų. Šį rudenį vaikų laukia specialusis seansas „Atsivesk mamą ir tėtį“ ir susitikimas su danų režisieriaus Giacomo Campeotto istoriniu filmu apie tikruosius ir tariamus lobius („Prarastasis Templierių lobis“). Scanorama šiais metais parodys daug puikių filmų, kurie kalba apie jaunimą jiems suprantama jaunimo kalba ( „Žiaurumo zona“, „Mes nugalėsime“, „Namų ilgesys“ ir kt.)
Tradicijų ir naujienų dialogas šiais metais yra visas Scanoramos programas vienijantis aspektas. Todėl šalia pripažintų meistrų (Baltasar Kormakur, Roy Andersson, Aku Lauhimies ir kt.), „Scanoramos naujienų“ programoje maloniai stebins stiprūs ir įdomūs pirmieji debiutantų filmai („Jokių ašarų“, „Drumstas vanduo“, „Lediniu keliu“, „Žiaurumo zona“ ir kt.). Šiauriečių kino sėkmes tarptautiniuose kino forumuose lemia gvildenamų problemų universalumas. Besiplečiant Europai, kino kūrėjams tapo aktuali Europos bendrumo idėja. Kartu su naujomis šalimis atsivėrė , nauji kino kontinentai. Todėl šiais metais Scanorama savo specialiąja programa „Kertant Europą“ provokuoja kultūriškai kirsti visą Europą nuo Šiaurės iki jos Pietų, pažinti, atrasti ir suprasti visos Europos įvairovę bei suvokti save kaip Europos dalį. „Kertant Europą“ – tai programa filmų apie tai, kas iš tiesų vyksta Europoje šiandien ir dabar. Šios programos filmų siužetai atspindi įvairių Europos šalių kultūrą, mentalitetą ir tradicijas plačiame šiuolaikiniame politinių ir socialinių problemų kontekste. Ši programa yra programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis ir bus tęsiama iki 2009 metų ir toliau.
Meistriškumo pamokos, kurias pernai lietuvių kino profesionalams suteikė Europos kino žvaigždės Baltasar Kormakur (Islandija) ir Aku Lauhimies (Suomija) liko daugelio forumo dalyvių atmintyje. Šiais metais Scanorama irgi sulauks didelio būrio įdomių kino žmonių, kurie atvyks į koprodukcijos forumą „Jaunoji kino karta“. Šis forumas skirtas jauniems kino kūrėjams iš visos Europos. Tai puiki terpė keistis idėjomis, ateities planais, aptarinėti bendrų projektų realizavimo galimybes. Forumo metu organizuojamas kūrybinės dirbtuves (master class) šiais metais ves jauni, ambicingi režisieriai ir prodiuseriai, kurie pirmaisiais filmai pelnė pripažinimą ir savo šalyje, ir už jos ribų. Pagrindinis kūrybinių dirbtuvių uždavinys – atrasti savo projekto sėkmės formulę. Forumas „Jaunoji kino karta“ atviras kiekvienam norinčiam diskutuoti, išgirsti ar pasirengti turimos idėjos realizavimui.
Šiais metais ir Scanoramos žiūrovai, ir svečiai turės puikią progą pamatyti artimiausių mūsų kaimynų latvių ir estų filmus bei palyginti juos su lietuvių kino režisierių darbais. Specialioji programa „Naujasis Baltijos kinas“ pristatys jaunų režisierių iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos populiariausius filmus, sukurtus per pastaruosius tris – keturis metus.
