Vieno žymiausių lietuvių kompozitorių, modernisto Jeronimo Kačinsko 100-osioms gimimo metinėms paminėti, choras "Jauna Muzika" kartu su Nacionalinės premijos laureatu, Vilniaus valstybiniu kvartetu, tarptautinių konkursų nugalėtoju, pianistu Daumantu Kirilausku ir vargonininku Dainiumi Sverdiolu parengė išskirtinę vokalinės instrumentinės muzikos programą.
Koncerte skambės muzika kvartetui, fortepijonui, vargonams ir gražiausios Jeronimo Kačinsko giesmės bei dainos mišriam, vyrų ir moterų chorams. Visi atlikėjai šiais metais įrašė kompozitoriaus kūrinių CD, kuriuose užfiksuota vertingiausia Jeronimo Kačinsko kūrybos dalis. Pastaraisiais metais ne itin dažnai skambantis lietuvių muzikos palikimas - Šv. Kotrynos bažnyčioje spalio 5 d. 19 val.
Jeronimo Kačinsko kelio pradžia – būdinga muzikų šeimos vaikui – augo vargonininko šeimoje, pirmasis mokytojas buvo jo paties tėvas, pašaukimą kurti muziką pajuto būdamas trylikos.
Jeronimas Kačinskas buvo spalvinga asmenybė, gebėjusi skleisti netikėtas pažiūras, novatoriškas idėjas ir kartu suvokti esamą padėtį, rasti tinkamus sprendimus ar kompromisus. Muzikas, gyvenęs keičiantis valdžioms ir santvarkoms, ne kartą keitė gyvenamąją vietą, dirbo su įvairiais muzikos kolektyvais.
Jo studijas Prahos konservatorijoje kartu su tėvu rėmė vyresnysis brolis Henrikas Kačinskas. Studijuoti Prahoje buvo tam tikras iššūkis – lietuviai muzikai dažniau rinkdavosi Vokietijos aukštąsias muzikos mokyklas. Klaipėdos muzikos mokykloje būsimasis kompozitorius bendravo su pedagogais iš Čekų noneto, taigi Prahoje jam buvo lengviau pritapti. Mokęsis Jaroslavo Křičko kompozicijos klasėje, Aloiso Hábos studijoje ir dirigavimo – Pavelo Dĕdečeko klasėje jis buvo mėgiamas pedagogų, o ypač ketvirtatonių muzikos kūrėjo Aloiso Hábos, kuris, anot Kačinsko, „lyg numatydamas ateitį, abejojo mano sėkme savam krašte. Jis net patarė ieškoti galimybių pasilikti Prahoje, kiekviena proga žadėdamas savo paramą. Tačiau aš buvau tvirtai nusiteikęs gyventi ir dirbti Lietuvoje“.
1931 metais grįžo į Lietuvą ir pasinėrė į muzikinį šalies gyvenimą. Antrojo pasaulinio karo metu pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. emigravo į JAV, kur Bostone dirbo vargonininku, vadovavo chorams ir orkestrams, dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje.
Šiandien Jeronimas Kačinskas vertinamas kaip kompozitorius, drąsiai skleidęs moderniosios muzikos idėjas. Europos muzikos kontekste Jeronimo Kačinsko kūrybiniai ieškojimai neatrodė itin avangardiniai, jo stiliui nemažą įtaką darė jo pedagogai, bendros to meto Europos kūrybinės tendencijos. Istorinės aplinkybės lėmė, kad Jeronimo Kačinsko muzika ilgus metus nepasiekė lietuvių klausytojo, per karą žuvo didžioji dalis jo prieškaryje rašytų kūrinių. Tačiau šiandien tai istorija – kompozitoriaus šimtmečio proga iškiliausi mūsų atlikėjai įrašė jo kūrinių plokšteles, kurias leidžia Muzikos informacijos ir leidybos centras. Vertingiausius jo kūrinius ir išgirsime Šv. Kotrynos bažnyčioje spalio 5 d. – tai chorinės dainos, giesmės, motetai, Trumpa fantazija vargonams, „Atspindžiai“ fortepijonui ir Styginių kvartetas Nr. 3. Koncerto programą komentuos muzikologė Danutė Patrauskaitė.
Jaunos muzikos inf.
