Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as pasisakė už „greitą ir stiprų Saugumo Tarybos atsaką“, įskaitant „sankcijų paskelbimą atsakingiems už šiuos veiksmus“.
JAV ambasadorė Samantha Power konkrečiai nenurodė, kokių priemonių reikėtų imtis, bet paragino Saugumo Tarybą veikti greitai ir užtikrinti, kad atsakingieji už cheminių ginklų panaudojimą „brangiai sumokėtų“.
JT Saugumo Tarybos tyrimo komisija praeitą savaitę paskelbė išvadą, kad Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgos įvykdė mažiausiai dvi chemines atakas – 2014 ir 2015 metais.
Cheminių ginklų uždraudimo organizacijos (OPCW) ankstesnėse ataskaitose buvo nurodyta, kad per ilgiau negu penkerius metus besitęsiantį karą Sirijoje naudotos nuodingos dujos, bet šių atakų kaltininkai nebuvo įvardyti.
JT tyrimų komisija – Jungtinis tyrimų mechanizmas (Joint Investigative Mechanism, JIM) – pirmąkart apkaltino B.al Assado režimą naudojus cheminius ginklus. Damaskas jau ne vienerius metus neigia tokius pareiškimus.
Britanijos ambasadorius prie JT Matthew Rycroftas sakė, kad Taryba „svarsto paskelbti sankcijas ir (užtikrinti) tam tikrą atskaitingumą, kaip numato tarptautiniai teisiniai mechanizmai“.
„Labai svarbu, kad būtų tvirtas tarptautinis atsakas“ ir kad būtų reikalaujama imtis „priemonių pagal (JT) chartijos 7-ąjį straipsnį“, numatantį sankcijas.
Rusija kelia klausimų dėl JT išvadų apie Sirijos režimo chemines atakas
Rusija antradienį kėlė klausimų dėl Jungtinių Tautų vadovaujamos komisijos išvadų, esą Sirijos režimas naudojo cheminius ginklus, ir sakė, kad jos nėra pakankamai tvirtas pagrindas imtis sankcijų. Didžioji Britanija ir Prancūzija savo ruožtu ragino Jungtines Tautas skirti sankcijas Sirijai, kai tyrėjai nustatė, kad prezidento Basharo al Assado pajėgos surengė mažiausiai dvi chemines atakas – 2014 ir 2015 metais.
Per uždarą JT Saugumo Tarybos posėdį Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas sakė, kad jam kyla „labai rimtų klausimų“ dėl tyrimo išvadų, ir siūlė komisijai pratęsti darbą. „Esama klausimų, kuriuos reikia išaiškinti prieš mums priimant visas ataskaitos išvadas“, – pažymėjo V.Čiurkinas.
Cheminių ginklų uždraudimo organizacijos (OPCW) ankstesnėse ataskaitose buvo nurodyta, kad per ilgiau negu penkerius metus besitęsiantį karą Sirijoje naudotos nuodingos dujos, bet šių atakų kaltininkai nebuvo įvardyti. JT tyrimų komisija – Jungtinis tyrimų mechanizmas (Joint Investigative Mechanism, JIM) – pirmąkart apkaltino B.al Assado režimą naudojus cheminius ginklus. Damaskas jau ne vienerius metus neigia tokius pareiškimus.
Britanijos ir Prancūzijos ambasadoriai sakė, kad cheminių ginklų naudojimas prieš civilius yra karo nusikaltimas. JAV ambasadorė Samantha Power paragino Saugumo Tarybą greitai imtis priemonių ir užtikrinti, kad atsakingieji už cheminių ginklų panaudojimą „brangiai sumokėtų“. Vis dėlto V.Čiurkinas leido aiškiai suprasti, kad JIM ataskaita jo neįtikino. „Ataskaitoje nėra nieko, kam būtų galima paskelbti sankcijas, – jis sakė žurnalistams. – Joje nėra jokių vardų, jokių konkrečių duomenų, jokių pirštų atspaudų.“
„Aišku, kad yra rūkstantis pistoletas, – žinome, kad chloras veikiausiai buvo naudojamas. Tačiau ant pistoleto nėra jokių pirštų atspaudų“, - pridūrė jis.
JIM tyrėjai nustatė, kad Sirijos režimas įvykdė chemines atakas dviejuose kaimuose šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje: Talmenese – 2014 metų balandžio 21-ąją ir Sarmine – 2015 metų kovo 16-ąją. Abu kartus Sirijos oro pajėgų sraigtasparniai numetė „kažkokį įrenginį“, o iš jo „pasklido toksiška medžiaga“. Sarmine panaudota medžiaga atitiko „chloro savybes“.
Naudoti chlorą arba kitas nuodingąsias medžiagas per kovinius veiksmus draudžia Cheminių ginklų konvenciją. Sirija prie jos prisijungė 2013 metais, spaudžiama Rusijos, B.al Assado sąjungininkės. Sirijos ambasadorius prie JT Basharas Jaafari atmetė tyrėjų išvadas ir pareiškė, kad komisijai stinga „fizinių įrodymų“, patvirtinančių jos išvadą, kad ant civilių buvo mėtomos chloro pripildytos talpos.
Ši ataskaita „remiasi vien liudininkais, pateiktais teroristinių ginkluotų grupuočių“, – žurnalistams sakė B.Jaafari.
Prancūzijos ambasadorius Francois Delattre'as pasisakė už „greitą ir stiprų Saugumo Tarybos atsaką“, įskaitant „sankcijų paskelbimą atsakingiems už šiuos veiksmus“. Savo ruožtu Britanijos ambasadorius prie JT Matthew Rycroftas sakė, kad Taryba „svarsto paskelbti sankcijas ir (užtikrinti) tam tikrą atskaitingumą, kaip numato tarptautiniai teisiniai mechanizmai“.
Ataskaitoje taip pat skelbiama, kad džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) panaudojo garstyčių dujas 2015 rugpjūtį per ataką Marės mieste šiaurinėje Alepo provincijoje. Nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ ragino Saugumo Tarybą kreiptis į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT), kad jis nagrinėtų įtariamus karo nusikaltimus, taip pat skubiai paskelbtų sankcijas Sirijai.
Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos sakė, kad šis žingsnis tebėra įmanomas, nors Rusija ir Kinija 2014 metais blokavo mėginimą apskųsti Sirijos režimą TBT. „Rusija ir Kinija neturi kuo pasiremti, kad toliau trikdytų Saugumo Tarybos pastangas dėl sankcijų Sirijai ir perdavimo svarstyti TBT“, sakė Louis Charbonneau, „Human Rights Watch“ direktorius prie Jungtinių Tautų.
„Saugumo Tarybos svarba sumažės, jeigu ji nesiims griežtų veiksmų prieš vėl pademonstruotą Sirijos vyriausybės cheminių ginklų panaudojimą“.
