Atvira jūra – trapus ir gyvybiškai svarbus Žemės lobis – užima beveik pusę planetos.
„Laivas pasiekė krantą“, – JT būstinėje Niujorke maždaug 21 val. 30 min. vietos (sekmadienį 4 val. 30 min. Lietuvos) laiku) paskelbė konferencijai pirmininkavusi Rena Lee. Šie jos žodžiai buvo palydėti ilgais delegatų plojimais.
Tikslios teksto formuluotės dar nepaskelbtos, bet aktyvistai vadina jį bioįvairovės apsaugos proveržiu po daugiau kaip 15 metų trukusių diskusijų.
Sutartis laikoma būtina siekiant iki 2030 metų saugoti 30 proc. planetos sausumos ir vandenynų, kaip pasaulio vyriausybės gruodį sutarė Monrealyje.
„Tai istorinė diena gamtos apsaugai ir ženklas, kad susiskaldžiusiame pasaulyje gamtos ir žmonių apsauga gali nugalėti geopolitiką“, – sakė Laura Meller iš aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“.
Po dvi savaites trukusių intensyvių derybų, įskaitant šeštadienio nakties derybų maratoną, delegatai parengė tekstą, kurio nebegalima reikšmingai keisti.
Esminiais klausimais diskusijų nebebus, derybininkams pasakė R. Lee.
Susitarimas oficialiai bus priimtas vėliau, kai jį patikrins teisininkai ir kai jis bus išverstas į šešias oficialias JT kalbas, paskelbė ji.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pagyrė delegatus, sakė atstovas. Pasak jo, susitarimas yra „daugiašališkumo ir pasaulinių pastangų atsverti destruktyvias tendencijas pergalė“.
„Itin svarbus vaidmuo“
Atvira jūra prasideda už šalių išskirtinių ekonominių zonų, kurios tęsiasi iki 200 jūrmylių (370 km) nuo kranto, ribų ir nepriklauso jokios valstybės jurisdikcijai.
Nors atvira jūra užima daugiau kaip 60 proc. pasaulio vandenynų ir beveik pusę planetos paviršiaus, ji ilgą laiką sulaukdavo daug mažiau dėmesio nei pakrančių vandenys.
Vandenynų ekosistemos sukuria pusę žmonijai reikalingo deguonies ir riboja pasaulinį atšilimą absorbuodamos daug žmonijos veiklos nulemto anglies dvideginio. Tačiau joms grėsmę kelia klimato kaita, tarša ir pernelyg intensyvi žvejyba.
Šiuo metu saugoma tik maždaug 1 proc. atviros jūros.
Kai naujoji sutartis įsigalios, šiuose tarptautiniuose vandenyse bus galima steigti saugomas jūrų teritorijas.
„Atviros jūros saugomos teritorijos gali vaidinti itin svarbų vaidmenį kuriant atsparumą klimato kaitos poveikiui“, – sakė Liz Karan iš nevyriausybinės organizacijos „Pew Charitable Trusts“.
Pagal sutartį šalys taip pat bus įpareigotos vertinti siūlomos veiklos atviroje jūroje poveikį aplinkai.
Tarp svarbiausių įtampą kėlusių klausimų buvo galimos naudos iš naujai atrandamų vandenynų išteklių pasidalijimas, bet galiausiai jis buvo išspręstas pratęsus derybas, turėjusias pasibaigti penktadienį.
Galimi pelnai
Besivystančios šalys, negalinčios leisti sau brangių tyrimų, siekė būti tarp galimų išteklių tarptautiniuose vandenyse naudos gavėjų. Pelnai ateityje tikėtini iš naujų jūrinių medžiagų panaudojimo farmacijoje, chemijos pramonėje, kosmetikoje.
Kaip ir kituose tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, derybose dėl klimato, debatuose iš esmės kalbėta apie neturtingesnių pasaulio Pietų ir turtingesnės Šiaurės lygybės užtikrinimą, pažymėjo stebėtojai.
Žengdama žingsnį, kuris laikomas bandymu kurti pasitikėjimą tarp turtingųjų ir neturtingesnių šalių, Europos Sąjunga Niujorke pažadėjo 40 mln. eurų sutarties ratifikavimui ir jos pradiniam įgyvendinimui palengvinti.
Penktadienį Panamoje pasibaigusioje vandenynų konferencijoje ES taip pat paskelbė skirianti 810 mln. eurų vandenynų tyrimams, stebėsenai ir apsaugai 2023 metais. Panama paskelbė, kad šalys bendrai pažadėjo 19 mlrd. dolerių (17,9 mlrd. eurų).
2017 metais JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją su raginimu šalims sudaryti susitarimą dėl atviros jūros. Iš pradžių buvo planuojamos keturios derybų sesijos, bet vėliau prireikė dar dviejų.
„Pagaliau galime pereiti nuo kalbų prie realių permainų jūroje“, – sakė L. Meller iš „Greenpeace“.