Antradienį įvykęs naujojo Izraelio nacionalinio saugumo ministro Itamaro Ben-Gviro, Vakarų Kranto naujakurių lyderio, kuris įkvėpimo semiasi iš rasistinėmis pažiūromis pagarsėjusio rabino, vizitas į vietą, žydų vadinamą Šventyklos kalnu, o musulmonų – Kilniąja šventove, sulaukė griežto musulmonų pasaulio pasmerkimo, Jungtinių Valstijų papeikimo ir pakurstė neramumų baimę, palestiniečių kovotojų grupuotėms grasinant imtis atsakomųjų veiksmų.
Palestiniečių ambasadorius JT Riyadas Mansouras trečiadienį po susitikimų su arabų šalių ambasadoriais, 57 valstybių Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC), 120 narių turinčio Neprisijungimo judėjimo (NAM) ir kitų šalių atstovais žurnalistams sakė, kad plačiai smerkiamas ne tik I. Ben-Gviro vizitas, bet ir platesnė „ekstremizmo aplinka“, supanti labiausiai į politinio spektro dešinę Izraelio istorijoje pasislinkusią vyriausybę.
Jis apkaltino Izraelį vykdant „agresiją“ ne tik prieš musulmonų šventąsias vietas, įskaitant al Aksos mečetę, bet ir prieš krikščionių vietas, įskaitant kapines.
Ši vieta yra švenčiausia judaizmo vieta, kurioje yra senovinės Biblijos šventyklos. Šiandien čia yra Al Aksos mečetė, trečia pagal šventumą islamo vieta. Nuo 1967 metų, kai Izraelis užėmė šią vietą, žydams leidžiama joje lankytis, bet ne melstis.
Apibūdindamas Šventyklos kalną kaip „svarbiausią žydų tautos vietą“, I. Ben-Gviras pasmerkė tai, ką jis pavadino „rasistine diskriminacija“ prieš žydų lankymąsi.
Uolos kupolo, islamo šventovės, fone mojuodamas pirštais į kamerą, jis sakė, kad vizitai bus tęsiami. Reaguodamas į Gazos Ruožo kovotojų grupuotės „Hamas“ grasinimus, I. Ben-Gviras, garsėjantis antiarabiška ir provokuojančia retorika, per vizitą nufilmuotame vaizdo įraše teigė: „Izraelio vyriausybė nepasiduos žudikiškai organizacijai, bjauriai teroristinei organizacijai.“
R. Mansouras, kurį lydėjo maždaug 20 šalių ambasadoriai, sakė, kad ketvirtadienį vyksiančiame nepaprastajame Saugumo Tarybos posėdyje, kurį taip pat palaiko Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija, Prancūzija ir Malta, „nesitenkinsime gražiais pareiškimais, kurie bus išsakyti“.
„Norime, kad jie būtų konkrečiai įgyvendinti, – teigė jis. – Norime, kad toks elgesys nepasikartotų Al Aksos mečetėje bei Kilniojoje šventovėje, ir norime, kad būtų garantuota, jog istorinis status quo bus gerbiamas ne tik žodžiais, bet ir darbais.“
Jordanijos ambasadorius JT Mahmoudas Hmoudas tvirtino, kad jo šalis, kurios valdovas karalius Abdullah II yra islamo ir krikščionių šventųjų vietų globėjas, yra „labai susirūpinusi dėl [ministro I. Ben-Gviro ir Izraelio vyriausybės] įsiveržimo“.
„Tai ekstremizmo akcija, kuria siekiama sukurti naują smurto ciklą, – teigė jis. – Saugumo Taryba turi rimtai prisiimti atsakomybę ir sustabdyti tokius bandymus.“
M. Hmoudas priminė, kad 2000 metų rugsėjo mėnesį šventojoje vietoje lankėsi tuometinis Izraelio opozicijos lyderis Arielis Sharonas, o tai sukėlė susirėmimus, peraugusius į didelio masto palestiniečių sukilimą, vadinamą Antrąja intifada. Saugumo Taryba pasmerkė A. Sharono vizitą, kurį pavadino provokacija.
Izraelio saugumo pajėgų ir palestiniečių demonstrantų susirėmimai šioje vietoje ir jos apylinkėse taip pat paskatino 2021 metais 11 dienų trukusį karą su „Hamas“.
Praėjusią savaitę Benjaminas Netanyahu sugrįžo į valdžią, šeštą kartą tapdamas premjeru, ir vadovauja religingiausiai ir labiausiai į politinę dešinę nutolusiai vyriausybei šalies istorijoje. Jis siekia plėsti Vakarų Kranto nausėdijas.
Reaguodamas į pasipiktinimą dėl I. Ben-Gviro vizito, B. Netanyahu vėlai antradienį pareiškė, kad Izraelis tebėra pasiryžęs „griežtai išlaikyti status quo“ šventojoje vietoje.
