Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba, apsvarsčiusi atitinkamą generalinio sekretoriaus Kofio Anano (Kofi Annan) siūlymą, kol kas nepriėmė sprendimo dėl tarptautinių pajėgų nusiuntimo į Liberiją.
Aukščiausia JT institucija pirmadienį pirmą kartą tarėsi dėl taikdariškos misijos nusiuntimo į pilietinio karo apimtą Vakarų Afrikos valstybę ir nusprendė palaukti, kol į Niujorką grįš 15 Tarybos narių delegacija, Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Džeremio Grynstoko (Jeremy Greenstock) iniciatyva šiuo metu keliaujanti po Vakarų Afrikos regioną.
Diplomatiniai šaltiniai tvirtina, kad Vašingtonas galbūt jau šį trečiadienį apsispręs, ar sutiktų vadovauti daugianacionalinėms ginkluotoms intervencinėms pajėgoms. K. Ananas (Kofi Annan) siekia šito, apeliuodamas į istorinius JAV ryšius su Liberija - šią valstybę XIX amžiuje įkūrė laisvę atgavę Amerikos vergai.
Vakarų Afrikos ekonominė bendrija (ECOWAS) jau davė suprasti, kad gali skirti Liberijos misijai kelis tūkstančius kariškių. Tiesa, vakarų afrikiečiai sutinka įsikišti į Liberijos pilietinį konfliktą tik su sąlyga, kad taikdariškoms pajėgoms vadovaus JAV. Iki šiol JAV oficialiai nekomentavo joms daromo spaudimo pasirūpinti situacija Liberijoje.
K. Ananas (Kofi Annan) savaitgalį raštu kreipėsi į Saugumo Tarybą, ragindamas nedelsiant imtis veiksmų padėčiai Liberijoje normalizuoti.
Liberijoje nuo birželio pradžios, kai prieš prezidentą Čarlzą Teilorą (Charles Taylor) kovojantys maištininkai, pradėjo sostinės Monrovijos puolimą, žuvo ir buvo sužeista, įvairiais vertinimais, daugiau kaip tūkstantis žmonių. Č. Teiloras (Charles Taylor) žada kovoti iki galo ir eiti prezidento pareigas iki kadencijos pabaigos kitų metų sausį.
Kraujo liejimasis Liberijoje prasidėjo dar 1989 metais, kai Č. Teiloras (Charles Taylor) pradėjo karą prieš žiaurų diktatūrinį režimą. Per pilietinį karą, kuris baigėsi 1997 metais jį išrinkus prezidentu, šalyje žuvo apie 200 tūkst. žmonių. Prieš ketverius metus prieš Č. Teilorą (Charles Taylor) ėmė kovoti dvi maištininkų grupės, kurios šiuo metu kontroliuoja apie 60 proc. Liberijos teritorijos ir siekia kuo greičiau nuversti prezidentą.
Sudėtingą situaciją papildomai komplikuoja paties prezidento figūra: JAV studijavęs buvęs partizaninio pasipriešinimo vadas nėra laikomas Vašingtono draugu, o JT tribunolas neseniai pateikė jam oficialius kaltinimus dėl kaimyninėje Siera Leonėje įvykdytų karo nusikaltimų. Anot tribunolo, Č. Teiloras (Charles Taylor) per Siera Leonės pilietinį karą mainais už deimantus apginklavo ypatingu žiaurumu garsėjusius sukilėlius. Liberijos lyderis, pagal tai, yra labiausiai už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir rimtus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įvykdytus Siera Leonės teritorijoje nuo 1996 metų lapkričio 30 dienos, atsakingas asmuo.
Liberijai taikomos JT sankcijos, tarp jų ginklų embargas, deimantų eksporto įšaldymas bei draudimas Č. Teilorui (Charles Taylor) ir kitiems jo Vyriausybės pareigūnams keliauti ir destabilizuoti regioną.
dpa-ELTA
