UNESCO taip pat žengė precedento neturintį žingsnį ir iš sąrašo išbraukė vieną vietovę, taip nubausdama Omaną už tai, kad jis nesugebėjo apsaugoti oriksų draustinio, kuriame šių arklinių antilopių populiacija per dešimtmetį nuo kelių šimtų sumažėjo iki kelių dešimčių ir atsidūrė ties išnykimo riba.
Galutinis saugotinų vietų sąrašas buvo paskelbtas po savaitę trukusių UNESCO komiteto svarstymų Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste. Ši organizacija tvirtina, kad prestižas būti įtrauktam į šį sąrašą padeda atkreipti dėmesį į paveldo objektų saugojimo ir išlaikymo svarbą.
Irako šventyklos miestas Samara, buvusi įtakinga islamiška sostinė, o dabar tarpkonfesinių išpuolių taikinys, pateko ir į pasaulio paveldo, ir į pavojuje atsidūrusių vietovių sąrašą.
2006 metais galingas sprogimas sugriovė auksinį šventyklos kupolą ir paskatino tarpkonfesines sunitų ir šiitų atakas, nusinešusias dešimtis tūkstančių gyvybių. Anksčiau šį mėnesį dar vienas sprogimas sugriovė du auksu padengtus šventyklos minaretus.
Iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono į sąrašą pateko Sidnėjaus operos teatro rūmai, kuriuos prieš 34 metus suprojektavo danų architektas Joernas Utzonas (Jernas Utsonas). Komitetas juos apibūdino kaip "didingą urbanistinę skulptūrą, pastatytą puikiame jūros peizaže" ir turinčią "neblėstančią įtaką architektūrai".
Indijoje pasaulio paveldo vietovės statusas buvo suteiktas Raudonojo forto kompleksui, kuris buvo pastatytas mogolų imperatoriui Šachdžahanui, valdžiusiam 1628-1658 metais.
Kinijos Guangdongo provincijos Kaipingo vietovėje yra 1 800 daugiaaukščių gynybinių namų, kuriuose spalvingai susijungia Kinijos ir Vakarų formos. Šie namai buvo pastatyti XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje gyventojams apsiginti nuo banditų, nurodė komitetas.
Iš Europos į tarptautinių vertybių sąrašą pateko III amžiaus įtvirtinti Galerijaus rūmai, esantys Rytų Serbijoje.
Prancūzijos Bordo uostamiestis į sąrašą buvo įtrauktas kaip "žymus urbanistinis ir architektūrinis Apšvietos amžiaus ansamblis".
Teidės nacionalinis parkas, esantis Ispanijos Tenerifės saloje, buvo paskelbtas gamtiniu pasaulio paveldo objektu. Toks pat statusas buvo suteiktas senovinėms Karpatų bukmedžių girioms Rytų Europoje.
Iš Šiaurės Amerikos žemyno komitetas į sąrašą įtraukė Meksiko mieste esantį Centrinio universiteto miestelį, kurį nuo 1949 iki 1952 metų statė daugiau kaip 60 architektų, inžinierių ir menininkų.
Tuo tarpu Kanados Rido kanalas buvo pripažintas geriausiai išsilaikiusiu Šiaurės Amerikos kanalu nuo didžiosios kanalų statybos eros XIX amžiuje - jis iki šiol naudojamas originaliuoju maršrutu su dauguma originalių statinių.
Iš Afrikos į pasaulio paveldo sąrašą pateko keturios vietovės.
UNESCO į jį įtraukė Namibijos Tvifelfonteino vietovę, kurioje yra viena didžiausių uolienų raižinių sankaupų Afrikoje, Atsinananos atogrąžų miškus Madagaskare, Lopės - Okandos ekosistemą ir "Reliktinį kultūrinį peizažą" Gabone bei Pietų Afrikos Richtersveldo kalnuoto dykumų regiono kultūrinį ir botaninį kraštovaizdį.
Iš pavojuje atsidūrusių pasaulio paveldo vietovių komitetas pašalino keturis objektus, pripažinęs pažangą juos išsaugojant.
Tai Evergleidso nacionalinis parkas Jungtinėse Valstijose, Rio Platano biosferos rezervatas Hondūre, Abomėjaus karališkieji rūmai Benine ir Katmandu slėnis Nepale.
Po naujausio papildymo pasaulio paveldo sąraše yra iš viso 851 objektas, iš jų 660 kultūrinės, 166 gamtinės ir 25 mišrios vietovės.
Pasaulio paveldo komitetą sudaro 21 valstybės iš 184 šalių, 1972 metais pasirašiusių tarptautinę konvenciją dėl pasaulio kultūrinio ir gamtinio paveldo išsaugojimo, atstovai.
