JT aplinkos agentūros spaudžia Ban Ki-mooną suvaidinti pagrindinį vaidmenį padedant vyriausybėms kovoti su klimato kaita, kai 2012 metais nustos galioti Kioto susitarimas. Tačiau antradienį generalinis sekretorius nepatvirtino, kad dvidešimčiai svarbiausių lyderių oficialiai siūlys šaukti viršūnių susitikimą.
"Aš žinau, kad Kenijos vyriausybė pasiūlė surengti tokį viršūnių susitikimą. Ketinu tai aptarti su (Kenijos) prezidentu (Mwai Kibaki (Mvajumi Kibakiu))", - trumpo apsilankymo Nairobio lūšnyne metu žurnalistams teigė Ban Ki-moonas.
"Klimato kaita yra vienas svarbiausių klausimų, kurio tarptautinė bendruomenė privalo imtis iki 2012-ųjų", - pridūrė JT vadovas.
Penktadienį ketinamoje paskelbti išsamioje mokslinėje studijoje apie žmogaus veiklos poveikį klimatui prieita prie išvados, kad mažiausiai 90 proc. tikėtina, jog dėl atmosferos šiltėjimo per pastaruosius 50 metų yra kalta žmonijos veikla, daugiausia - iškastinių kurio rūšių deginimas.
Ankstesnėje ataskaitoje, pristatytoje 2001 metais, JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (IPCC) teigė, jog tokios sąsajos tikimybė siekia mažiausiai 66 proc. Šiuo metu Paryžiuje susitikimo besirenkantys IPCC ekspertai aptars ir patvirtins šiųmetės ataskaitos projektą.
Be to, ataskaitoje greičiausiai bus įspėjama, kad iki 2100 metų vidutinė pasaulio temperatūra 2,0-4,5 laipsnio pagal Celsijų viršys lygį, buvusį iki suklestint pramonei. Anot mokslininkų, "geriausiais vertinimais" temperatūra pakils 3,0 laipsnio pagal Celsijų.
Kaip praneša Australijoje leidžiamas laikraštis "The Age", manoma, kad kitame ataskaitos skyriuje, turinčiame pasirodyti balandį, bus įspėjama, jog baigiantis šimtmečiui nuo 1,1 iki 3,2 mlrd. žmonių susidurs su vandens stygiumi, o šimtai milijonų badaus.
Potvyniai nuniokos dar 7 mln. pakrantėse stovinčių namų.
Yvo de Boeras (Ivas de Beras), vadovaujantis JT Klimato sekretoriatui, teigė, kad generaliniam sekretoriui puikiausiai tiktų padėti suaktyvinti kovos su klimato kaita veiksmus, tačiau visų pirma reikės įvertinti, ar jis turi pakankamai politikų paramos tokiam vaidmeniui atlikti.
35 pramoninės valstybės, pasirašiusios Kioto protokolą, sutarė iki 2008-2012 metų laikotarpio 5 proc. nuo 1990 metais buvusio lygio sumažinti išmetamo anglies dvideginio apimtis.
Vašingtonas 2001 metais protokolą pasirašyti atsisakė, aiškindamas tuo, jog prisiėmus jo keliamus įsipareigojimus, daug žmonių neteks darbo vietų, be to, jis nederamai išskiria iš kitų skurdžias šalis. Tačiau praėjusią savaitę Jungtinių Valstijų prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) pavadino klimato kaitą "rimtu iššūkiu".
Didžiausias iššūkis, laukiantis pasibaigus Kioto protokolo erai, - pritraukti jo nepasirašiusias šalis, pavyzdžiui, Jungtines Valstijas, Kiniją, Indiją, Pietų Afriką ir Braziliją, kad šioms prisidėjus procesas taptų efektyvesnis.
Paskutinysis praėjusių metų lapkritį Nairobyje vykęs kasmetis JT susitikimas, kuriame dalyvavo apie 100 šalių aplinkos ministrai, nepadarė didelės pažangos ieškodamas būdų, kaip pasibaigus minėtajam laikotarpiui išplėsti protokolo galiojimo zoną.
REKLAMA
