Apie tai, kad šeimą papildys net trys nauji nariai, sutuoktiniai sužinojo tik likus mažiau nei mėnesiui iki gimdymo. Iš pradžių gydytojai Jovitai sakė, kad ji laukiasi vieno vaiko, 15 nėštumo savaitę – kad dviejų, o artėjant nėštumo pabaigai pamatė, jog šeimą vis tik aplankys trigubas džiaugsmas.
„Aš šią žinią priėmiau ramiai, man didesnis šokas buvo tada, kai pasakė, kad bus dvynukai. Kai atsirado ir trečias, sakiau, kad nesvarbu, ar bus du, ar trys, jau nelabai skirsis. Tik mūsų pirmagimė Fausta labai sustresavo, išsigando, sakė, kad trijų man tikrai nereikia.
Bet kai dabar jos paklausiu, ar nereikia trijų, tai sako, kad reikia, kaip gerai, kad jie yra trys. Dabar ji labai džiaugiasi, bet tada atrodė kitaip“, – šypsodamasi pasakoja Jovita.
Gimė neišnešioti
Moters nėštumas buvo gana lengvas ir sklandus, ji jautėsi gerai, visą laiką netgi dirbo, tačiau gydytojai nusprendė, kad 35 nėštumo savaitę kūdikiai jau turėtų išvysti pasaulį, mat trys augantys vaisiai sekino Jovitos organizmą.
Nors Iglė, Paula bei Pijus ir gimė neišnešioti, jie ligoninėje praleido vos dvi savaites, po kurių buvo išleisti namo.
„Gydytojai stebėjosi, kad jie trynukai ir taip greitai išvažiuoja. Jie tikrai labai greitai pradėjo patys kvėpuoti, valgyti iš buteliuko, nereikėjo jokių zondų.
Ir dabar jų raida yra gera, jie atsisėdo pagal tą laiką, kaip ir priklauso vaikučiams, pradėjo stotis. Žiūrėsim, kaip bus toliau, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – viliasi moteris.
Trynukus aplankė ir pats prezidentas
Ji pripažįsta, kad trynukų gimimas buvo didžiulis įvykis ne tik jų šeimai, Stirnėnų kaimo bendruomenei, bet ir visai šaliai. Netrukus po grįžimo į namus trynukus aplankė ir pats prezidentas Gitanas Nausėda.
„Iš tikrųjų labai smagu, kad mus aplankė prezidentas. Kaip aš sakau, prezidentas tikrai ne bet kada atvažiuoja ir ne bet kas jį gali gyvai pamatyti, paspausti ranką, pašnekėti.
Ir mūsų pirmagimė Fausta buvo labai patenkinta, vis pamato jį per televizorių ir sako – kada vėl atvažiuos pas mus?“ – juokiasi Jovita ir priduria, kad su prezidentu trumpai pasikalbėjo apie vaikučius ir gyvenimą, o iš jo trynukai dovanų gavo po Lietuvos vėliavą.
Pirmagimė Fausta – didžiulė tėvų pagalbininkė
Jovita džiaugiasi, kad dabar jau beveik dešimties mėnesių trynukai auga gerai:
„Tikrai nepasakyčiau, kad jie neišnešioti – ir svoris geras, ir vystosi kaip priklauso. Tik to darbo su trimis jau tikrai yra, nepalyginsi su tuo, kai pirmagimę turėjau tiktai vieną.“
Moteris neslepia, kad kiekvienas iš trynukų nori dėmesio, todėl tenka pasistengti norint nei vieno nenuskriausti.
„Berniukas jau nuo pat gimimo visą laiką reikalavo daugiausiai dėmesio, jis ir savo charakterį jau nuo pirmų dienų mums rodė. Paula, kurią mes vadiname slapuke, nes ji slėpėsi iki pat gimimo, irgi to dėmesio nori daugiau, o mūsų pati mažiausia Iglė kitokia.
Su vyru net juokėmės, kad jei ji būtų viena, net nepastebėtume, kad išvis turime vaiką, nes ji užsižaidžia viena ir tikrai labai retai kada verkia“, – pasakoja Jovita.
Kadangi moters vyras Martynas dirba ir namo grįžta vakarais, ji su mažyliais dienos metu dažniausiai būna viena. Tačiau Jovita turi bene didžiausią pagalbininkę šešerių metukų pirmagimę Faustą, kuri itin rūpinasi savo broliu ir seserimis:
„Kai gimė trynukai, ji dar labiau paaugo, pasidarė dar didesnė ir protingesnė. Fausta labai didžiuojasi jais. Kai grįžom iš ligoninės, aš daviau mėnesį ir maniau, kad po to jai atsibos, bet po šiai dienai ji tik grįžta iš mokyklėlės, ir iš karto pas brolį su sesėm, būna su jais, žaidžia.“
Pavyksta viską suspėti
Nors mažiukai ir reikalauja daug dėmesio, tačiau Jovita sako, kad stengiasi nepamiršti ir vyresnėlės, kuriai taip pat svarbu jaustis svarbiai:
„Būna, kad kartais paliekam trynukus vienai ar kitai močiutei, o patys su Fausta kur nors išvažiuojame, kad ji gautų to dėmesio. Tai kol kas ji tikrai nesiskundžia, manau, kad vis tiek matytųsi, jei ji jaustųsi blogai. O dabar ji labai džiaugiasi, yra patenkinta, stengiamės, kad visiems užtektų dėmesio.“
Ir nors daugelis žmonių gali pagalvoti, kad auginant keturis vaikus, rasti laiko sau prilygsta neįmanomai misijai, Jovitai vis tik pavyksta viską suderinti:
„Nėra taip, kaip visi įsivaizduoja – kaip tu čia su jais viena gali spėti viską? Pas mane ir šeimai valgyti padaryta, ir vaikučiams atskirai, ir namai daugiau mažiau aptvarkyti, randu laiko ir karštos kavos atsigerti, – juokiasi Jovita. – Atrandi to laisvo laiko, būna minučių, kai jie būna ramesni, pažaidžia. Tada ir pasidarai kažką, ką tau reikia.“
Žinoma, su kiekviena diena vis labiau augančiai trijulei viskas darosi įdomu, todėl tikėtis daug ramių akimirkų namuose neverta.
„Tikrai to triukšmo yra daug, kai jie sukyla, visas dėmesys būna skirtas tik jiems. Dabar jie pradėjo stotis, bando eiti, tai lipa visur, krenta – jau to vargelio su jais yra. Net su vyru peršnekėjom kurį vakarą, kad norėtume ramiai atsisėdę bent jau kokį filmą pažiūrėti“, – juokiasi pašnekovė.
Aplinkiniai stebisi ir net reiškia užuojautą
Jovita neslepia, kad auginant trynukus, netrūksta ir tam tikrų iššūkių, o kone daugiausiai sunkumų kelia finansiniai dalykai.
„Finansų reikia žymiai daugiau, vien tik sauskelnėms kiek išeina pinigėlių... Aišku, labai džiaugiamės, kad Kaune yra trynukų asociacija, iš kurios kiekvieną mėnesį gauname tris pakuotes sauskelnių nemokamai. Bet kaip aš sakau, tų trijų pakuočių mums net nematyti, kiek daug reikia.
Ir šiaip gyvenimas pasikeitė iš esmės – mūsų namas nėra pritaikytas tokiai šeimai gyventi, tai turėsime įrenginėti antrą aukštą. Po šiai dienai neturime automobilio, kad visi kartu kur nors galėtume išvažiuoti“, – dalijasi pašnekovė.
Tačiau visus sunkumus atperka tai, kad namuose džiaugsmo yra trigubai daugiau.
„Džiaugiuosi ir vis pagalvoju, kad jei būtų vienas, tai būtų net ir neįdomu. Kai jie yra trys, tai tikrai labai smagu. Aišku, būna ir tų sunkių akimirkų, bet tikrai džiaugiuosi. Svarbu, kad jie sveiki ir viskas tvarkoje.
Kai kurie net reiškia užuojautą, mano, kad čia labai sunku, bet aš visą laiką sakau, kad taip nėra. Daug kas stebisi, klausia, kaip aš dar nepalūžau, kaip viską spėju, bet aš manau, kad kiekviena mama spėtų ir stengtųsi, kad viskas būtų kuo geriau“, – sako Jovita.
Mano, kad sunkiausia dar laukia ateityje
Kaip vieną iš sėkmės paslapčių ji įvardija dienotvarkės turėjimą ir jos laikymąsi.
„Aš jau ryte atsikėlusi žinau, kada ką darysiu ir man tiesiog savaime viskas vyksta. Žinau, kad mūsų diena paskutiniu metu prasideda pusę aštuonių, aštuntą. Tada nuo to pirmo rytinio atsikėlimo priklauso, kada bus kitas miegas, valgymai. Visada jei atsikelia vienas, keliasi ir kiti, jei valgo vienas – valgo ir kiti, stengiamės nepabėgti iš tokio ritmo.
Jei, pavyzdžiui, reikia išvykti ir juos palikti kažkam, tai būna labai sunku, nes jie nepratę, nežino mūsų dienos ritmo. O aš viską žinau, todėl man diena pralekia labai greitai, bet tikrai nepavargstu, viskas tvarkoj“, – dalijasi moteris.
Ji priduria, kad didžiausi iššūkiai ir sunkumai dar tik laukia ateityje, tačiau neabejoja, kad su viskuo susitvarkys, mat kitos išeities paprasčiausiai nėra.
„Kai jie buvo visai mažiukai, tu juos paguldei, jie užmigo ir radai juos ten, kur palikai. O kuo toliau, tuo jiems viskas įdomiau, jie, pavyzdžiui, bando eiti paskui mane į virtuvę. Manau, kad kuo toliau, tuo bus sunkiau, kol jie patys nesupras, ką galima daryti, ko negalima.
Iki tol bus pats sunkiausias etapas, bet tikrai susitvarkysim, kitos išeities gi neturim“, – šypsodamasi pokalbį užbaigia Jovita.
