Tarp numatomų finansuoti projektų - tvarkybos darbai ir Lietuvos istorijos ir kultūros atminimo įprasminimo ekspozicijos sukūrimas buvusios Seinų kunigų seminarijos pastato menėje Lenkijoje (tam numatyti 25 tūkst. eurų), televizijos reportažų ciklo „Lietuvos valstybės gimimas“ parengimas ir transliacija laidoje „Istorijos detektyvai“ (20 tūkst. eurų), su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimu susijusios atributikos kūrimo organizavimas (20 tūkst. eurų), ekspedicija „Misija Sibiras“ (12 tūkst. eurų) ir kt. Iš viso sąraše - per 20 projektų.
Istorinės atminties puoselėjimo 2016 metų projektų sąraše nėra lėšų idėjų konkursui, kuriame turėtų būti renkamas paminklas tautos patriarchu vadinamam Jonui Basanavičiui. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus BNS sakė, kad šios lėšos galėtų būti paskirtos vėliau.
„Mes dar turime rezervą ir jeigu bus iš tikrųjų apsispręsta dėl J.Basanavičiaus skulptūros, jeigu kreipsis savivaldybė (...), mes tada svarstysime“, - aiškino R.Vaitkus.
Sostinės mero patarėja architektūrai Dalia Bardauskienė BNS prieš kelias savaites sakė, kad Vilniaus savivaldybė tikisi paminklo J.Basanavičiui laimėtojus atrinkti iki šių metų lapkričio, o geriausioms idėjoms Vyriausybė esą turėtų skirti iki 15 tūkst. eurų. Mero Remigijaus Šimašiaus atstovas Aleksandras Zubriakovas BNS šią savaitę sakė, kad konkursą savivaldybė planuoja skelbti birželį.
Savivaldybės taryba yra apsisprendusi paminklą J.Basanavičiui statyti prie Nacionalinės filharmonijos.
J.Basanavičius yra vienas iš ryškiausių XIX amžiaus pabaigos tautinio atgimimo pradininkų. Jo vadovaujama Lietuvos Taryba 1918 metų vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Paminklą jam ketinama pastatyti iki 2018-ųjų, kai bus minimas valstybės atkūrimo šimtmetis.
Atmetė Zuoko siūlymą
Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį atmetė buvusio mero Artūro Zuoko siūlymą pakeisti anksčiau priimti sprendimą ir paminklą tautos patriarchu vadinamam Jonui Basanavičiui statyti ne prie Nacionalinės filharmonijos, o K.Sirvydo skvere.
Už A.Zuoko siūlymą balsavo 19 tarybos nariai, prieš buvo 27, vienas susilaikė.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas pareiškė, kad už paminklo statymą sostinės senamiestyje, Sirvydo skvere, pasisako daug garbingų ekspertų – architektų, signatarų, muziejininkų, landšaftininkų, politologų. Anot A.Zuoko, Sirvydo skveras – garbingesnė vieta ir labiau atitinkanti J.Basanavičiaus statusą nei vieta priešais Nacionalinę filharmoniją.
„Priminsiu, galbūt tarybos nariai nežinote – paminklas J.Basanavičiui jau Nacionalinėje filharmonijoje yra pastatytas, jis yra. Dabar atsiranda du: vienas – prieš filharmoniją, kitas – filharmonijoje, taigi, sviestas sviestuotas“, – kalbėjo tarybos narys.
A.Zuokas pareiškė, kad nenoras Sirvydo skvere statyti paminklo tautos patriarchui gali būti susijęs su tuo, jog planuojama minėtą skverą užstatyti. Dabartinis Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius paneigė, kad tokių planų esama.
„Gerbiamas Artūrai, ar buvote susitikęs su „MG Baltic“ aptarti būtent šio paminklo vietą?“ – klausė liberalė Justina Kašėtienė.
„Kad negalėjau konkuruoti su meru, meras tą pareigą atliko, kaip suprantu, gerai ir greitai, tik gaila, nepasakė, ką sutarė ir ką reikėtų daryti, kad J.Basanavičius vis dėlto būtų geresnėje vietoje pagerbtas. Kiek tai kainuoja, nežinau, reikėtų mero klausti“, – atkirto A.Zuokas.
Anksčiau skelbta, kad gegužės 5-ąją R.Šimašius sostinės Pilies gatvėje esančiame viešbutyje „Narutis“ susitiko su koncerno „MG Baltic“ atstovais ir aptarė J.Basanavičiaus paminklo projekto, kurį mecenuoja koncernas, reikalus.
