Praėjusią savaitę Joniškėlio miestelio seniūnas Steponas Rimkus bei miestelio gyventojų bendruomenės pirmininkas Viktoras Stanislovaitis sukvietė joniškėliečius į konferenciją „Joniškėlio ateities vizija“ - rašo laikraštis "Pasvalio balsas".
Joje dalyvavo Pasvalio savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, Joniškėlio kraštiečiai bei žinomi visuomenės veikėjai - buvęs vidaus reikalų ministras Romasis Vaitekūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas ir Nepriklausomybės akto signataras Eugenijus Petrovas.
Lašas po lašo
Joniškėlio miestelio seniūnas S.Rimkus, pateikęs vietos gyventojams perspektyvinius miestelio puoselėjimo planus, pripažino, jog kai kuriuos numatytus darbus pavyks įgyvendinti gal tik po dešimtmečio ar vėliau.
Žinant seniūnijos vadovo žemaitišką užsispyrimą ir turint tokius Joniškėlio krašto istorijos puoselėtojus kaip R.Vaitekūnas, E.Petrovas ir M.Aleliūnas, daug kas mano, jog gali pavykti įgyvendinti kone visus užmojus.
Bene opiausias klausimas joniškėliečiams yra gatvių remontas. Suplanuota išasfaltuoti beveik 7 kilometrus miesto gatvių, apie 200 metrų Narteikių gyvenvietėje ir 2 kilometrų kelio ruožą į Švobiškį. Projekto sąmata - 6,8 milijono litų, bet šiemet už 1,3 milijono litų paklotu asfaltu džiaugsis tik Švobiškio kaimo žmonės.
Joniškėliečiams, matyt, teks dar metus kitus pakentėti. Iš rajono mero atsakymų į kraštiečio, vidaus reikalų eksministro, banko “Snoras” valdybos pirmininko pavaduotojo R.Vaitekūno klausimus, susidarė įspūdis, kad ne rajono valdžia, o rangovai diktuoja projekto vykdymo sąlygas.
Iš 30 tūkstančių litų, šiemet skirtų miestelio šaligatviams remontuoti, 23 tūkstančiai jau panaudoti. Pasak S.Rimkaus, šioje srityje dar labai daug darbo, bet juk ne veltui sakoma, jog lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Beveik pusė miestelio gyventojų neturi vandentiekio ir kanalizacijos. Pernai nutiesta 1,5 kilometro šių komunikacijų. Projektas dar nėra parengtas ir nežinia kada bus, nes jam įgyvendinti reiktų sukrapštyti apie 3 milijonus litų.
Neseniai seniūnų sueigoje S.Rimkus miestelio kultūros namus pavadino karikatūra. Mat pusė didžiulio pastato yra nudažyta, sudėti plastikiniai langai ir durys, o kita pusė - vis dar aptriušusi. Problemą išspręstų papildomi 30 tūkstančių litų, bet tąsyk seniūnas sulaukė tokio rajono vicemero Povilo Balčiūno atsakymo: „Visiems trūksta, visi laukia, palaukit ir jūs.“
Tiltas grasina nelaime
Naujo tilto per Mažupės upę statyba pareikalautų apie pusantro milijono litų investicijų. Apie tai diskutuojama jau 20 metų, paseno ir prieš dešimtmetį parengtas projektas.
Staigiame kelio vingyje esantis tiltas yra avarinės būklės ir kelia pavojų eismo dalyviams. Kasmet, vos atšalus orams, nuo tilto nuslysta po kelis automobilius. Jei bus laukiama dar bent dešimtmetį, tiltas sugrius ir Joniškėlį į dvi dalis padalins praraja.
Trejus metus vilkintas užtvankos prie Karpių dvaro atstatymo projektas jau padėtas. Deja, kol kas - tik ant aplinkos ministro stalo. Jei iš aplinkos apsaugos ar Europos struktūrinių fondų pavyks gauti 630 tūkstančių litų, jau kitąmet darbai bus pradėti. Beje, Savivaldybė privalės padengti 10 procentų šio projekto vertės.
Sakoma, jog apie namų šeimininkę daug pasako jos virtuvė, o apie miesto įvaizdį galima spręsti iš viešųjų tualetų. Joniškėlyje esantis požeminis tualetas primena paprastą kaimišką tupyklą, kur dienos nuotykius aptarti vakarais susirenka įvairaus plauko girtuokliai.
Padorų miestelėną ar gamtinių reikalų prispirtą atvykėlį ne itin maloniai nuteikia kur papuola nutėkšti išmatų „torteliai“ ir nepadoriais žargonais nutepliotos sienos. Seniūnas linkęs kuo greičiau pakeisti viešojo tualeto įvaizdį. Sakė, per naktį projektą parengtų, jei gautų bent 20 tūkstančių litų kapitaliniam tualeto remontui.
Naujųjų kapinių tvora - pusiau medinė, pusiau gelžbetoninė - taip pat prašosi šeimininkiškų rankų. Seniūnas pasiryžęs kitąmet sutvarkyti ir miestelio amžinojo poilsio vietą. Klebono Vilnio Cukuro manymu, būtina išasfaltuoti pagrindinį taką kapinėse, nes stipriau palijus tenka klampoti po purvą.
Finansinė našta - didelė
S.Rimkaus įvardytoms perspektyvoms įgyvendinti, ko gero, prireiktų metinio rajono biudžeto. Naivu būtų tikėtis, kad Savivaldybė patemps tokią naštą ir finansuos milijoninius joniškėliečių projektus. Savivaldybė finansine prasme su dar dešimčia seniūnijų ir pati vos alsuoja.
„Tokia graži yra Joniškėlio miestelio bažnyčios, Karpių dvaro, ligoninės bei mokyklos istorija. Ekonominė, socialinė ir kultūrinė miestelio plėtra įmanoma tik ieškant lėšų per Europos struktūrinius fondus. Jei jūs kaip šluota - jūs galingi, o jei po šakelę išsimėtysit - vėjas nupūs“, - taip vaizdingai vienybės jėgą apibūdino ir iniciatyvos imtis ragino kraštietis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas M.Aleliūnas.
Jo manymu, tikslinga būtų įkurti miestelio ir aplinkinių kaimų bendruomenių tarybą, kuri rūpintųsi projektų rengimu ir jų įgyvendinimu.
Nepriklausomybės akto signataras, nuolatinis joniškėliečių svečias ir rėmėjas, 943 puslapių knygos „Joniškėlis“ sudarytojas E.Petrovas minėjo rengiantis turistinį maršrutą - jis prasidės nuo Latvijos sienos, eis per Biržus, Pasvalį, Joniškėlį, sieks Linkuvos dvarą ir drieksis iki Kryžių kalno, Kelmės ir Kurtuvėnų. Šį maršrutą su Joniškėlyje lankomais objektais E.Petrovas bendruomenės vardu pateiks Pasvalio savivaldybei ir Panevėžio apskrities administracijai.
Apskrities viršininkė G.Umbrasienė paminėjo, jog Joniškėlio miestelis turi didžiausią istorinę geografiją visoje apskrityje ir jį būtina įtraukti į regiono plėtros programą.
Kilnioms idėjoms pinigų atsiras
E.Petrovas įsitikinęs, jog Joniškėlyje esanti kalvė - vienintelė tokia unikali visoje respublikoje. Restauravus Karpių dvaro svečių namus, jie taptų turistų pamėgta vieta.
Joniškėlyje esama daug istorine dvasia alsuojančių objektų. Juolab kad S.Rimkus užsimojęs greitu laiku, netgi Savivaldybei nepadedant, baigti rengti Karpių dvare buities muziejų. Geležinkelio stotyje, pastačius porą vagonų su šilumvežiu, įsikurtų originalus geležinkelio istorijos muziejus.
Iš Žemaitijos kilęs seniūnas yra sumanęs įrengti ne tik Joniškėlio kraštiečių, bet ir žemaičių parką. Jo galvoje kirba mintis miestelio centre pastatyti fontaną, sutvarkyti jau esamas tinklinio ir krepšinio aikšteles, o prie kultūros namų įrengti dar vieną.
Visus šiuos sumanymus įgyvendinus, Joniškėlis tikrai taptų patrauklia vietove turistams. Belieka tikėtis, kad išsipildys R.Vaitekūno pranašiški linkėjimai, jog „vardan kilnių idėjų atsiras ir investuotojai, ir tų idėjų vykdytojai“.
