Joninės (Rasos) - svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė, senovėje vadinta Rasos švente arba Kupolėmis. Ji švenčiama saulės solsticijos - ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metu. Tik trumpą akimirką ir tik vienoje vietoje pasaulyje Joninių naktį žydi paparčio žiedas, o tas, kas jį suras, bus ir turtingas, ir visažinis, ir laimingas.
Joninės minėtos įvairiose šalies vietose - šalį merkiantis lietus neužgesino Joninių laužų, tačiau sumažino lietuvaičių norą švęsti.
Tradicinė šventė rengta ir Jonavoje, ir Verkių regioniniame parke...
Valdo Kopūsto/ ELTA nuotr.
...ir sostinėje. Čia Vingio parke susirinkusiųjų švęsti Jonines laukė koncertas. Specialią programą paruošė kompozitoriai, atlikėjai, scenografai, šokėjai, kostiumų dizaineriai. Joninių tradicijoms išlaikyti suprojektuota įspūdinga scena su paparčio žiedais ir ugnies šaltiniais.
Šventę vainikavo įspūdingi fejerverkai.
Tačiau dėl lietaus koncertą stebėjo tik keli šimtai žmonių.
Šventė Vingio parke:
Joninių papročiai suvienija ir pasaulio Lietuvius - šiek tiek anksčiau, tačiau laužus degė ir lietuvių bendruomenės JAV, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir kitose valstybėse.
Joninės Vokietijoje
Joninės JAV
Šventė ir pasaulis
Trumpiausia metų naktis minima daugelyje valstybių. Ispaniškai kalbančiuose kraštuose švenčiama San Juano šventė, kurios metu taip pat liepsnoja laužai bei šokama iki ryto. Sant Joan šventė minima ir Katalonijoje. Tą naktį visi plūsta į paplūdimius bei miesto aikštes, degina laužus bei sprogdina petardas.
Skandinavijos šalyse minima Vidurvasario naktis.
Tuo tarpu Filipinuose St. John mieste ne deginami laužai, o, prisimenant krikšto sakramentą, laistomasi vandeniu.
Joninės pasaulyje
Sant Joan Barselonoje
