Nuo 2003 iki 2007 m. Lietuvos televizijos taip kurpė programų tinklelius, kad prie televizorių liko mažiausiai išsilavinę, mažiausias pajamas gaunantys, nusivylę žiūrovai, gyvenantys provincijoje, rašoma savaitraštyje "Veidas".
Televizijų žiūrimumas mažėja. Nacionalinės televizijos, iki 2003 m. sutraukdavusios vis daugiau žiūrovų, pastaruosius ketverius metus juos praranda. "2006 m. vienas gyventojas, žiūrėdamas TV laidas, kasdien vidutiniškai praleido 3 val. 12 min., o 2004 m. - net 3 val. 33 min.", - pabrėžia TV auditorijos tyrimus atliekančios bendrovės "TNS Gallup" ekspertai. Didžiausias televizijos žiūrėtojas - prasčiausią išsilavinimą ir mažiausias pajamas turintis lietuvis, dažniausiai gyvenantis kaime. Į tokius ir orientuojasi nacionalinės televizijos. Tokie žiūrovai, pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Žyginto Pečiulio, sudaro apie trečdalį. Tuo tarpu išprusę, didžiausias pajamas gaunantys lietuviai žiūri užsienio kanalus per kabelinę, palydovinę ar skaitmeninę televiziją. Kitus kanalus ("TNS Gallup" 2007 m. gruodžio mėnesio duomenimis) žiūri arti penktadalio visų žiūrovų. Todėl nei populiarieji "Auksiniai svogūnai", nei naujamečiai televizijų "žiburėliai" nesurenka tiek auditorijos, kiek prieš penkerius metus. Kaip per pastarąjį dešimtmetį keitėsi lietuvių skonis ir televizijų vadovų prioritetai? Į tai "Veido" žvilgsnis.
Politines laidas sužlugdė nuspėjamumas
Iš televizijų praktiškai dingo tiek rimtos politinės, tiek pokalbių laidos. O vos keleto likusiųjų reitingai taip sumenko, kad svyruoja tarp niekingų 4-8 proc. Rimvydas Paleckis, pirmosios lietuviškos televizijos pokalbių laidos "Prieštarauk" vedėjas, vėliau išbandęs kitus žanrus, prisimena, kad 1995 m. pasirodžiusi laida atskiromis savaitėmis sutraukdavo net 35 proc. auditorijos. Šiandien tokių reitingų nesiekia nei paauglių ir kaimo moteriškių dievinami realybės šou finalai, nei svarbiausių sporto renginių transliacijos. "Prieštarauk" gyvavo trejus metus, ir kai tik reitingas smuktelėjo iki 15-20 proc., LNK vadovybė laidos iškart atsisakė. Bet šiandien apie penkiolika procentų jau surenka tik idiotiškos laidos, atskleidžiančios pačias kvailiausias lietuvių gyvenimo puses: girtavimą, smurtą, svetimoteriavimą. Politinės ir socialinės debatų laidos su penkių procentų nesiekiančiu reitingu negali tikėtis jokios reklamos, todėl TV tinklelių sudarinėtojų yra stumdomos iš vieno laiko į kitą. Tuo tarpu rimtų laidų žiūrovas dažniausiai turi nusistovėjusius įpročius ir nesmakso prie televizoriaus tiek laiko, kad žiūrėtų bet ką, iki sulauks savo laidos. Antra, tokios buvusios populiarios laidos, kaip "Spaudos klubas" ar "TV forumas", pastaruoju metu tapo per daug prognozuojamos - tiek temų, tiek pašnekovųatžvilgiu, todėl ir nebeįdomios išsilavinusiam, viskuo besidominčiam informacijos ieškotojui. Trečia priežastis, neabejotinai smogusi politinėmis laidoms, - pasitikėjimo politikais smukimas. "Kai prieš keletą savaičių prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi per televiziją į žmones, jo kalbą per LRT stebėjo tik apie 4 proc. žiūrovų. Prieš porą metų būtų buvę 8 proc., prieš dešimt metų - 15-20 proc. Pati visuomenė rimsta, todėl politinės laidos nebesutraukia tiek auditorijos", - samprotauja R.Paleckis. Kur kas įdomiau išgirsti, ką pasakys įtakingiausiais vadinami verslo atstovai. Dėl to "TV forumas", kuriame susikirto verslo magnatai Žilvinas Marcinkevičius ir Darius Mockus, sutraukė gerokai daugiau žiūrovų ir buvo gausiai komentuojamas įvairiose interneto svetainėse, nei keletą mėnesių trukę premjero ir ūkio ministro murmesiai apie nacionalinio investuotojo kūrimo principus. Ž.Pečiulis pabrėžia, kad vis dėlto negalima griežtai teigti, jog politikų televizijose sumažėjo. Anaiptol ne. Tik jie irgi perprato žaidimo taisykles - iš debatų laidų metėsi prie pramogų: jie kepa blynus kulinarinėse laidose, dainuoja ir šoka. Kitaip sakant, savo įvaizdį taiso kitokiu amplua.
Publicistika nėrė į pramogų verslą
Televizija nebėra žiniasklaidos priemonė. Ji - pramogos teikėja. Todėl rimtos, mažai auditorijos, taigi ir reklamos, sutraukiančios laidos pradėtos stumti į vadinamojo geriausio žiūrėjimo laiko užribį.
Nuostolingų informacinių tarnybų išlaikymas ir kokybiškos žinios vakariečių televizijoms yra svarbi įvaizdžio dalis. Lietuvos televizijos, prieš dešimtmetį stojusios į kovą dėl gerų informacinių laidų, dabar susirėmė dėl geriausios pramogos teikėjos įvaizdžio. Buvęs ilgametis radijo ir televizijos laidų vedėjas Rytis Juozapavičius šiandieninį televizijų banalėjimą aiškina tuo, kad pramogų kūryba - pigesnis ir mažiau rizikingas dalykas, nekeliantis jokių probleminių klausimų. "Kurti pramoginę laidą apie bendruomenės problemas rizikinga, nes gali nepasisekti. Jei labai giliai paliesi visuomenėje vykstančius reiškinius, procesus ir vakare reikalausi iš žmonių pilietinės brandos, atsakomybės, didelė tikimybė, kad jie nežiūrės tokių programų", - sako R.Juozapavičius. Beje, kaip tik taip nutiko didžiajam televizinės pramogų pramonės kūrėjui Arūnui Valinskui, mėginusiam rengti rimtas pokalbių laidas. Nesulaukęs žiūrovų susidomėjimo, jis atsisakė savo ir žmonos Ingos vedamų rimtų socialinių pokalbių laidų ir nėrė atgalios į pramogas. Rimtų pokalbių ir publicistinių laidų norinčiam žiūrovui prodiuseriai siūlo supaprastintą produktą - laidas, pasakojančias apie mažo žmogaus tragediją. Jos tai daro kaip Holivudo filmuose: pateikiama daug vaizdingų detalių, sukuriama intriga, siužetas, kuris laiko dėmesį iki pat laidos pabaigos, kol paaiškėja, kad laidos kūrėjai nesupranta, kas įvyko, ir neturi atsakymo, o klausimus palieka žiūrovams. Tokios laidos irgi turi reitingus, bet jų kūrimo principas visai kitoks. "Šiuolaikinė TV publicistika, kaip "Srovės", "Žurnalisto tyrimas", "Paskutinė instancija", labiau domisi išorinėmis aplinkybėmis, jausmais nei problemos analize, - pabrėžia R.Juozapavičius. - Bet, mano nuomone, jei jie filmuoja, kaip eina imti interviu, tai nelabai ką turi pasakyt. Ir jei žurnalistika kuriama iš to, kad kažkas kažko klausia, o ne duoda atsakymus, tai yra ne kas kita, kaip pramogos kūrimas, o ne rimta žurnalistika". Pokalbininkas pabrėžia, kad prieš dešimtmetį publicistika buvo gerokai drąsesnė, nors netrūko ir subjektyvumo. Kaip publicistikos netektį R.Juozapavičius įvardijo Vytauto Matulevičiaus vestų laidų "Krantas", o vėliau savo vardo laidos išgujimą iš televizijų.
Pokalbių žiūrovai - aktyviausi
Per pastaruosius ketverius metus smarkiai pasikeitė pačių žiūrovų įpročiai. Prieš dešimtmetį TV3, LNK ir LTV žiūrovai iš esmės nesiskyrė, o pastaraisiais metais išryškėjo televizijų žiūrėtojų pasiskirstymas. Daugelį TV3 laidų žiūri kaimo žmonės -menko išsilavinimo ir tokių pat menkų pajamų, išskyrus tik tuos atvejus, kai transliuojamas Europos krepšinio čempionatas ar kiti panašūs renginiai. TV3 žiūrovas yra klasikinis spoksotojas, kuris pats negalėdamas įsigyti, gali bent pasmaksoti į kitokį, gražesnį gyvenimą ir pavarvinti seilę. LNK žiūrovas - prakutęs miesčionis, neblogai susitvarkęs savo buitį. LTV - išsilavinęs, inteligentas, dažniausiai miestietis. Bet jis neužsisėdi prie televizoriaus. Tai kalbinti skirtingų televizijų atstovai vardija privačiuose pokalbiuose, bet savo žodžius pagrindžiančių sociologinių lentelių jie nerodo, išvedžiodami, kad negali rodyti slaptų TV metrų duomenų trečiosioms šalims. Tai tik pusė tiesos, nes tiesa yra ta, kad tikrų laidų reitingų ir jų auditorijos parodymas sujauktų visą TV reklamos rinką. "Jei aš būčiau reklamos kūrėjas, man būtų ne tik svarbu, kad žmogus įsijungtų televizorių, bet ir kad jo sąmonę pasiektų mano transliuojamas reklamos pranešimas. Tarkime, visame pasaulyje radijo pokalbių laidose reklama yra pati brangiausia, nes yra ištirta, kad radijo pokalbių laida sutelkia žmogaus sąmonę įsiklausyti, kas sakoma", - pabrėžia R.Juozapavičius. Jis taip pat atmeta prodiuserių aiškinimus, kad jie paprastina laidas, nes to reikalauja žiūrovai. Tyrimai liudija kitką. "Aš netikiu tokiu paaiškinimu, jog ne idiotų Lietuvoje taip mažai, kad jiems neapsimoka kurti rimtesnių laidų, - griežtai nukerta R.Juozapavičius ir paaiškina: - Prodiuseriai ir televizijų vadovai operuoja TV metrais. Bet TV metrai neparodo, ar žmogus televizorių įsijungęs tik dėl fono, kad nejaustų vienatvės, juk daugybė žmonių yra vieniši, ar sąmoningai jį žiūri. Aš, tarkime, žiūriu daugybę programų jomis baisėdamasis ir bjaurėdamasis". Ž.Pečiulis atvirai sako, kad prodiuseriai yra tiesiog cinikai. Bet TV lygio smukimas atvirkščiai proporcingas reitingui. Taigi TV vadovai kokybę matuoja reitingais. O reitingus kelia nuogybės, skandalai, mulkinimas, žemo lygio serialai. Profesorius sako turėjęs viltį, kad mažėjant žiūrimumui TV vadai grįš prie laidų kokybės, bet kol kas jiems užtenka reklamos pinigams surinkti tiek žiūrovų, kiek yra. Taigi vienintelė galimybė matyti geresnes lietuviškas televizijas bus tik tada, kai realiai pradės veikti skaitmeninė televizija ir patys galėsime programuoti savo laidų "tinklelį". Tik taip paaiškės, kokių laidų iš tikrųjų reikia žiūrovams.
Kalbančius vyrus pakeitė seksualios blondinės
Nuo "Atgimimo bangos" iki 1996 m. TV žiūrovams patraukti užteko mokėti protingai ir įtaigiai dėstyti mintis nuobodžioje studijoje. Tokios buvo Algimanto Žuko vedamas "Monitorius", Rolando Paulausko "Kas geresnio, premjere?", panašiai 1998 m. startavo Audriaus Siaurusevičiaus "Spaudos klubas". Bet tuo metu nepakankamai išrankus žiūrovas dar sutiko su tokios stilistikos laida. Jam pramogos užteko žiūrint muilo operas. 1997 m. kalbančias galvas pradėjo keisti normas laužantys pokalbių šou. Turėti bent porą pokalbių laidų buvo kiekvienos televizijos prestižo reikalas. Nacionalinis transliuotojas rinkosi nuosaikesnę žurnalistiką, komerciniai kanalai - itin drąsią. Tuo pat metu pradeda įsibėgėti žaidimų ir humoro laidos. 1999 m. - televizijos žinių tarnybų, ypač komerciniuose kanaluose, stiprėjimo metas. Novatorė čia LNK televizija. Jos žinios panėšėjo į vakarietiškas informacines laidas. Televizijos investavo milijonus į techniką ir žmones. Tuo pat metu visose televizijose sustiprėjo publicistinės laidos. Jos išgyveno pakilimą iki 2003 m. Nuo 2004 m. prasidėjo visiško televizijos nuopuolio metai. Žurnalistiką iš televizijų išgujo pramogos. Visuose kanaluose rimtų laidų vietą užima reitingus garantuojančios šokių, dainų, žaidimų, realybės šou laidos, koncertai. Profesionalių kūrėjų sukurtas laidas pakeitė prodiuserių parduodamos pigesnės, o laidų vedėjais tapo samdomi greitai išpopuliarėję realybės šou dalyviai. Aritmetika paprasta: šie reikalauja ne tokio didelio atlyginimo.
