Seimas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininką Joną Žemaitį-Vytautą paskelbė Lietuvos Respublikos prezidentu. Už tokią deklaraciją pasisakė 41 Seimo narys, prieš – 2, 5 susilaikė.(Kas kaip balsavo skaitykite čia).
Seimo priimtoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties, 1954 metų lapkričio 26 dienos, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.
Deklaracijos iniciatorė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pristatydama projektą sakė, kad ši deklaracija – daugiau simbolinis nei juridinis aktas. Ji teigė, kad Lietuvoje žmonės jį jau vadina prezidentu – Seimo nariams tereikia „nepabijoti paspausti mygtuko“. Tiek ministrė, tiek Seimo nariai, pasisakantys „už“ deklaraciją, agitavo, kad tai reikia padaryti ne tik dėl istorinio teisingumo, bet ir dėl ateities kartų.
R. Juknevičienė ramino, kad deklaracija realių teisinių pasekmių nesukels – J. Žemaičio tiesioginių palikuonių nelikę. Ministrė taip pat sakė, kad bus siekiama surasti J. Žemaičio palaidojimo vietą, kuri iki šiol yra „kaimyninės valstybės paslaptis“. 1954 lapkričio 26 dieną J.Žemaitis buvo sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. Anot ministrės, šios vietos suradimas yra Lietuvos valstybės garbės reikalas.
Dalis Seimo narių priekaištavo, kad deklaracijai galima rasti nemažai pastabų, tačiau nedrįso neigti jos reikalingumo. Buvo klausiama, kokias teisines pasekmes dokumentas sukels, priekaištaujama, kad vadovaujamasi emocijomis (Vytenis Povilas Andriukaitis), kad nematoma visumos, kad dokumentas prieštarauja logikai (Egidijus Klumbys), kad pernelyg skubama (Česlovas Juršėnas) ir bandoma perrašyti Lietuvos istoriją (Algirdas Sysas).
„Mes norime tiesiog pagerbti šį žmogų, čia nėra jokios demagogijos ir jokio istorijos perrašymo“, - po šio ministrės atsakymo į kritiką Seime pasigirdo plojimai.
Kaune vakar buvo atidengtas paminklas J. Žemaičiui.
Kovo 15 dieną bus minimos J. Žemaičio gimimo 100-osios metinės, šiemet taip pat sukanka 60 metų nuo LLKS Tarybos deklaracijos.
Pagal įstatymą LLKS Taryba „buvo aukščiausia politinė ir karinė struktūra, vadovaujanti šiai kovai, vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje“.
Deklaracijoje konstatuojama, kad LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis atliko kovojančių Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado ir valstybės politinei išsivadavimo kovai vadovaujančio aukščiausio pareigūno funkcijas, o LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija jam suteikė daugelį kitų valstybės vadovo įgaliojimų, įskaitant įgaliojimus, atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę, vykdyti Respublikos Prezidento pareigas iki susirenkant Seimui. Taip pat pažymima, kad J. Žemaitis savo pareigas atliko garbingai, o būdamas priešo nelaisvėje nuo 1953 m. gegužės 30 d. iki pat nužudymo 1954 m. lapkričio 26 d. liko ištikimas priesaikai Lietuvos valstybei.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Taryba kovo pradžioje primygtinai paragino Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir Krašto apsaugos ministeriją J. Žemaitį – Vytautą įstatymu skelbti ketvirtuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu.
Kovo 13 d., minint J. Žemaičio 100-ąsias gimimo metines, Lietuvos karo akademijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas brigados generolas Edvardas Mažeikis iškilmingai atidengs bareljefą generolui Jonui Žemaičiui. Bareljefo autorius – skulptorius Liutauras Serapinas.
