Štai dar vienas filmas apie karą. Žinia, iš Holivudo daug tikėtis neverta - filmo reklamos pakanka, kad perprastume scenarijų. Filmo reklamą žiūrime panašiai, kaip vartome dienraštį - norint sužinoti dienos naujienas, pakanka perskaityti antraštes. Tačiau “Saulės ašaros” ėjo toliau nei tipiškas filmas apie Amerikos karių didvyriškumą. Šovinistinis kapitalizmas čia parodė tikrąjį veidą.
“Saulės ašaros” yra toks tobulas kino propagandos pavyzdys, kad net nežinau, nuo kurio galo pradėti. Iš pirmo žvilgsnio, tai eilinis karo filmas, į kareivių ir medicinos seselių uniformas begėdiškai įvilkęs karščiausias Holivudo žvaigždes. Scenarijus elementarus - amerikiečių spec. dalinio kariai gelbsti gražuolę ir jos globotinius nuo siautėjančių banditų. Bevardžius afrikiečius Amerikos karys gelbsti nepaisydamas savo viršininko nurodymų (už tai jam greičiausiai gresia karo lauko teismas).
Mūsų neturėtų stebinti ir tai, kad veiksmas perkeliamas į varganą Afrikos šalį. Joje ką tik įvyko perversmas, tad čia siautėja visus iš eilės žudančios sukilėlių gaujos. Holivudas pavargo nuo Amerikos. Pasiilgo egzotikos. Net europietiška scenografija netenkina. Užtat ir keliaujam į Pietų Ameriką, Aziją ar Afriką. O atvykus į šiuos liūdesio ir skurdo kraštus, iškart galima kurti “moralų” veiksmo filmą. Ir “Saulės ašaros” mus mėgina apgauti: sakoma, kad tai filmas apie humanitarinę pagalbą, o ne dar viena šaudyk ir gaudyk serija.
Kai kurie apžvalgininkai net giria režisierių už tai, kad juodaodžius vargetas jis rodo taip pat dažnai, kaip ir baltaodžius pagrindinių vaidmenų atlikėjus. Kaip ir dera juodaodžiui, šiais laikais patekusiam į Holivudo mėsmalę, režisierius kelia galvą aukštai ir lieka ištikimas savo broliams iš Afrikos. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu - XXI a. Amerikos režisierius yra giriamas už tai, kad nėra rasistas!
O dabar prie reikalo. Taupydamas vietą ir jūsų laiką, apsistosiu tik prie trijų aspektų, kurie šiame filme badyte bado akis. Trys žvilgsniai be papildomų komentarų apie totalitarinio stiliaus propagandą demokratiniame pasaulyje.
PIRMA. Tiesiog pacituosiu kino apžvalgininką Davidą Edelsteiną, kuris problemą įvardijo itin tiksliai. “Filmas atrodo labai nutolęs nuo realaus gyvenimo - nuo bet kokio kareivio veiksmo bet kuriame šių dienų kare - taip nutolęs, kad virsta svaiginančiu heroizmo sapnu, kolektyvine fantazija, palengvinančia mūsų savijautą kontroversiško karo išvakarėse (pastaba: tekstas rašytas prieš JAV įsiveržimą į Iraką). Štai kaip mes norėtume, kad pasaulis regėtų Ameriką - lyg mes būtume puikūs kariai ir didžiai moralios asmenybės, palaikančios pasaulyje tvarką ir gelbėjančios į barbariškų režimų gniaužtus patekusius civilius”.
Tęsiu toliau. “Ar kada nors Amerikos kariai yra įsikišę tam, kad sustabdytų etninį valymą? Aš bent tokio atvejo nežinau. Tačiau net JT kariai, turėję saugoti civilius Afrikoje ir Balkanuose, mažai kuo turi pasigirti, ypač kai dėl to reikėdavo susidurti su rimtu priešu”. Citatos pabaiga. Daugiau pridurti nėra ką.
ANTRA. Kodėl filmo kūrėjai veiksmo vieta pasirinko Nigeriją? Sunku tikėtis, kad šį sprendimą lėmė minėtos šalies vyriausybės viešųjų ryšių tarnybos. Juk čia Nigerija ir vėl pasirodo kaip žiauri, barbariška ir pavojinga šalis. Turistų tokiomis istorijomis nepriviliosi. Tačiau Nigerija vis dėlto nėra eilinė Afrikos valstybė. Pastaraisiais dešimtmečiais Nigerija labiausiai garsėjo įvykiais, netiesiogiai mus vedančiais Rytų pusėn, link Irako. Nigerija yra viena iš didžiųjų naftos valstybių. Iš Vakarų Afrikos (nuo Nigerijos šiaurėje iki Angolos pietuose) JAV importuoja apie 15 proc. įsigyjamos naftos ir planuoja šį skaičių padidinti iki ketvirtadalio 2015 metais.
Tačiau Nigerija išsiskiria netgi tarp naftos valstybių. Ši šalis įsipainiojo ir kartu įpainiojo keletą galingų kompanijų (pavyzdžiui, “Shell”) į vieną įspūdingiausių ekologinių mūsų laikų katastrofų. Nuo pokario laikų pumpuojant naftą, buvo žiauriai nuniokota Nigerio upės delta. O kai vietiniai gyventojai ėmė reikalauti kompensacijų iš užjūrio naftos bendrovių, Nigerijos valdžia į neramų regioną pasiuntė reguliarią kariuomenę ir myriop nuteisė bruzdėtojų lyderį. Tad apie sukilimą ir etninius neramumus kalbėti nėra prasmės. Čia kaip yla iš maišo šviečia tik kapitalistinė moralė ir milijonai, kuriuos gauna tiek Nigerijos režimas, tiek didžiosios Vakarų kompanijos.
TREČIA. “Saulės ašaros” vainikuojamos moto, Edmundo Burke’o citata: “Kad blogis triumfuotų, reikia tik vieno - gerų žmonių neveiklumo”. Ir vėl - iš pirmo žvilgsnio - citata kaip citata. Tačiau šis “sparnuotas posakis” turi savo istoriją. XVIII a. britų politikas ir filosofas Edmundas Burke’as kadaise rėžė garsią kalbą prieš Prancūzų revoliuciją, iš kurios šis sakinukas ir buvo paimtas. Tik kalbėjo ponulis Burke’as kiek kitaip. O ta forma, kuria sakinys pasirodo ir mūsų filme, jis pirmą kartą buvo įrašytas į vieną “išmintingų” citatų rinkinį XX a. 7-ame dešimtmetyje.
Veikiausiai knygos autoriai tiesiog pakoregavo Burke’o žodžius, kad jie skambėtų paprasčiau ir būtų aiškesni eiliniam skaitytojui. Vėliau šiuos žodžius ne kartą citavo Amerikos politikai, kalbėdami apie įvairius karus. Pavyzdžiui, Ronaldas Reaganas juos minėjo bent dukart - vieną kartą teisindamas JAV įsiveržimą į Grenadą, antrą - smerkdamas sovietinę Afganistano okupaciją. Atrodo, garsioji citata iškišo galvą ir Amerikos generolų burnose po rugsėjo 11-osios, kai šie ėmė kviesti pasaulį į kovą su terorizmu. Štai kokia paini gali būti vieno sakinio istorija!
Štai ir viskas. Nebus išvadų, apibendrinimų ir vertinimų. Esu tikras, kad išvadas sau susidėlioti galės kiekvienas mąstantis žmogus. Tik kartais ir pats stebiesi, kiek daug kirminų pasirodo pakėlus, atrodytų, patį paprasčiausią lauko akmenį.
Papildoma informacija:Cituotas Davido Edelsteino straipsnis (http://slate.msn.com/id/2079761).Apie naftą ir karą skaitykite žurnale “The Multinational Monitor” (http://www.multinationalmonitor.org/mm2003/03jan-feb/jan-feb03toc.html).Apie Nigerio deltą žinių ieškokite kad ir BBC svetainėje (http://news.bbc.co.uk). Geras šaltinis bus Naomi Klein knyga “No Logo” (http://www.nologo.org/) - jei tik pavyks ją gauti.Edmundo Burke’o citatos istoriją rasite Socialistų svetainėje: (http://www.wsws.org/articles/2003/apr2003/tear-a11.shtml).
Man, kaip ir visada, rašykite į [email protected].
“Tears of the Sun”, JAV, 2003.Trukmė: 1 val. 58 min.Režisierius: Antoine Fuqua (“Išbandymų diena”, 2001)Vaidina: Bruce Willis (“Harto karas”, 2002; “Banditai”, 2001; “9 jardai”, 2000; “Šeštasis jausmas”, 1999; “5 elementas”, 1997, “12 beždžionių”, 1995), Monica Bellucci (“Asteriksas ir Obeliksas: misija “Kleopatra”, 2002; “Vilkų brolija”, 2001; “Malena”, 2000, “Dobermanas”, 1997 ) ir kt.
