“Matrica” ir vėl Lietuvoje! Deja, šį kartą legendos, atrodo, nebus sukurta. Gąsdino jau pats pavadinimas - “Matrica. Perkrauta”. Juk “perkrovus” kompiuterį, programą ar žaidimą nieko naujo neįvyksta! Mes paprasčiausiai atsiduriame pradiniame taške. Tad ar verta laukti ko nors gero iš antros “Matricos” serijos? Aš šio filmo neketinu žiūrėti. Ir jums nepatariu.
Patetiškai apie šį filmą kalba tik jo kūrėjai ir platintojai. Pasiknaisiojus internete, taip ir nepavyko rasti teigiamos recenzijos. Kur beįkiši nosį, visur išgirsi tą pačią dainelę - “taip laukta ir taip nusivilta”. Kodėl taip atsitiko? Juk pirmoji “Matrica” iškart tapo legenda. Šiais laikais tai retai kam pavyksta. Galėtume prisiminti nebent “Bulvarinį skaitalą” arba “Traukinių žymėjimą”. Gal dar “Kovos klubą”. Šie filmai taikliai šovė į aktualiausias dienos temas. Juose dėstytas idėjas iškart pasigavo milijonai.
Pirmoji “Matrica” pasiūlė paprastą idėją - mūsų pasaulis tėra aukštesnių būtybių žaidimas. Mūsų pasaulį valdo mašinos ir mes jiems reikalingi tik tam, kad mašinos mistų mūsų syvais. Su mumis mašinos elgiasi taip, kaip mes su kompiuterinio žaidimo herojais - bet kada galime juos numarinti. Mes esame mašinų rankose. Tą žaidimą, kurio detalės yra gyvi žmonės, filmo autoriai ir pavadino Matrica.
Ši iš pirmo žvilgsnio elementari mintis sujungė du didelius mūsų laikų nerimus. Vieną jų galima pavadinti virtualaus pasaulio baime. Rašytojai ir filosofai jau seniai mus gąsdino pasakojimais apie tai, kad vieną dieną žmogaus protas nupjaus šaką, ant kurios sėdi. Šio proto sukurti aparatai galiausiai sunaikins ir žmogų, ir jo planetą. Virtualusis pasaulis baugino savo panašumu į realų. Panika plėtėsi ir dėl to, kad dauguma žmonių neturi nė menkiausio supratimo, kaip ta mistinė virtualybė veikia. Kur ten! Dauguma neturi net menkiausio supratimo apie tai, kaip laidais teka elektra, kuri mūsų namuose varo televizorių.
Virtualaus pasaulio susiliejimą su tikruoju kine jau buvo vaizdavusių. Prieš pora metų buvo šiandien jau visų užmirštas filmas “13 aukštas”. Buvo ir dar geresnis - Davido Cronenbergo “eXistenZ”. Čia tikrovės ir virtualybės susiliejimas pavaizduotas gerokai įtaigiau nei “Matricoje”. Tačiau Cronenbergo kūdikis nebuvo veiksmo filmo efektų prikaišiotas darbas. Todėl “eXistenZ” ir liko nežinomas filmas.
Cronenbergo filme tik pasikapstyta žmogaus ir kompiuterio protų santykiuose. O “Matricos” garvežys kūrentas šiais laikais galingu konspiracinių teorijų pomėgiu. “Matricoje” teigtas ne tik elektroninio ir žmogaus protų susiliejimas. Čia kalbėta ir apie tai, kad mes esame vergai, o poetų taip gražiai apdainuotas pasaulis - tik stiprių rankų tampomas lėlių teatras.
Juk mintys apie tai, kad aukščiau žmogaus yra dar galingesnė būtybė žmoniją kankina nuo pat jos gimimo. Dėl to žmonės kūrė religijas. Dėl to dabar jie taip mėgsta kalbėti apie Pasaulinį masonų sąmokslą, dėl to tiki žiniuonėmis ir horoskopais. Žmogui lengviau gyventi, kai ant savo peties jis jaučia Didžiojo Brolio sunkią ranką!
Tuo tarpu oficiali racionaliųjų Vakarų ideologija teigia priešingą - nėra nieko, už ko žmogus gali pasislėpti. Nėra nieko, kas gali atpirkti mūsų nuodėmes. Žmogus pats atsakingas už savo likimą. Nieko naujo aš čia nepasakiau - paskaitykit naujausią žurnalo moterims numerį ir jūs iškart man pritarsite. Ten rasite racionalių metodų sąrašus visiems gyvenimo atvejams - ir vyrui suvilioti, ir stresui nugalėti ir laimingai sulaukti senatvės. Biblijos mums nereikia, mums užtenka “Cosmo”!
Palauk, sakysite jūs - o kur padėjai Bažnyčią? Ši, nors daugelyje Vakarų šalių ir atskirta nuo valstybės, vis dar yra stipri iracionalioji jėga. Aš gi, įsiliedamas į visų laikų eretikų ir mistikų chorą, jums atsakysiu: tai iliuzija! Bažnyčia yra Matricos dalis, sukurta tam, kad mums, vargšams, suteiktų mistinės patirties miražą ir vestų klaidingais keliais, kuo toliau nuo Didžiosios Tiesos, kuo toliau nuo Šventojo Gralio!
Chm… pasiklydote? Nieko tokio! Paskaitykite Umberto Eco romanus ir juose rasite tą pačią idėją, kurią popkultūriškai išdėstė “Matricos” kūrėjai. “Tiesa yra kažkur kitur!” Konspiratoriai pridurtų: ir JIE iš paskutiniųjų stengiasi, kad mes Tiesos nepasiektume! Mes nežinome, kokia ta Tiesa yra ir kas atsitiktų ją suvokus. Tą galima suprasti tik ją atradus. Tačiau Tiesos atradimas JIEMS yra nepaprastai pavojingas. Kitaip JIE nuo mūsų jos neslėptų!
Kadaise, po pirmosios “Matricos” aš sudėjau štai tokią mistinio pasaulio suvokimo teoriją. Yra Tiesa, kurią nuo mūsų slepia. Tiesą pasiekti labai sunku, tačiau kartais atsiranda žmonių, kurie sugeba įveikti visas sistemos sudėliotas kliūtis ir atsiduria šalia jos. Tuomet sistema atakuoja. Sistemos valdytojams jau seniai tapo aišku, kad nepakanka tokį žmogų sunaikinti. Žmonės yra keisti padarai, ir jie gali pasigauti net ir numirėlio skleistas idėjas.
Tad šalia sunaikinimo yra taikomas dar vienas efektyvus metodas. Bet kokia pavojinga mintis numarinama, kai sistema ją sugromuliuoja ir priverčia pulsuoti sau įprastu ritmu. Argi ne taip kapitalizmas suvalgė pankų judėjimą? Visuomeninę tvarką griovę juodos anarchijos šūkiai (“Šalin viską!”) buvo paversti verslu. Ir pavojus sistemai išgaravo! Taip atsitinka ir su Tiesos ieškotojais.
Kai tik ieškotojas priartėja prie Tiesos, sistema jo skleistas idėjas paverčia sistemai palankia pasaka. Pagal šią teoriją, Vakarų tradicijoje Tiesos ieškotojais buvo visi Krikščioniškos bažnyčios eretikai. Juos taip naikino net tada, kai jie skelbdavo Tikėjimo pradininko mintims artimas idėjas. Jį, Jėzų Kristų, ir reikėtų laikyti arčiausiai Tiesos prisikapsčiusiu. Štai dėl ko jo mintys virto sudėtinga institucija ir šiandien aktyviai dalyvaujančia visuomenės valdymo darbe. Jėzaus Kristaus mintys buvo transformuotos į politinę ideologiją, į ko gero patį pelningiausią verslo planą!
Tęsiant dar toliau, galima būtų tikėtis, kad “Matricoje” pavaizduota situacija turi realaus pagrindo. Greičiausiai mus iš tikro valdo mašinos. Tik mes to nežinome, nes mašinos, savaime suprantama, nė už ką mums to neišduos. Tačiau kaip numarinti mintis, kilusias eretikų galvose? Pritaikykim seniai išbandytą metodą - tiesiog paverskime visą reikalą kino pasaka. Visi manys, jog tai fantastika ir išjuoks kiekvieną, kuris ims rimtu veidu, taip kaip darau aš, teigti, jog viskas, kas buvo parodyta pirmoje “Matricos” serijoje yra gryna Tiesa!
Pirma “Matricos” serija mus suteikė gilios įžvalgos galimybę, ką mums gali duoti antroji serija? Bijau, kad šios įžvalgos nepagilinsim - o ir gilinti jos jau nėra kur! Spėju, kad “Matrica. Perkrauta” yra pačios Matricos valdovų darbas, skirtas tam, kad Matricos egzistavimu nustotų tikėję net ir patys atkakliausi.
Kaip rodo filmo reklaminis klipas ir gausūs anonsai spaudoje - vienintelis antros serijos privalumas yra DAR įspūdingesni efektai. Trumpai tariant, jei Piktasis Agentas pirmoje serijoje buvo vienas, tai dabar jų mums bus duota šimtas. Tačiau kas iš to - pasakoje vis tiek nugali teigiamas herojus. Jei jis žūtų, nebūtų prasmės kurti trečią seriją. O gandas apie tai, kad kai kurie fragmentai jau dabar įrašyti į veiksmo kino istoriją, apskritai juokingas - šiandien vietą istorijoje gali nusipirkti bet kas. Tačiau laiko papirkti dar niekam nepavyko.
Tad dabar jūs patys savęs paklauskite - ar verta žiūrėti filmą “Matrica. Perkrauta”? Jaučiu, prasmingiau būtų paskaitinėti kokio viduramžių mistiko veikalus. Ten Tiesos tikrai bus daugiau, nei naujame Matricos valdovų kūrinyje.
“The Matrix Reloaded”, JAV, 2003Trukmė: 2 val. 18 min.Režisieriai: Andy ir Lany Wachowski, taip pat žinomi ir kaip Broliai Wachowski (“Matrica”, 1999).Vaidina: Keanu Reeves (‘Stebėtojas”, 2000; “Matrica”, 1999; “Mažasis Buda”, 1993), Carrie-Ann Moss (“Memento”, 2000; “Raudonoji planeta”, 2000; “Matrica”, 1999); Monica Bellucci (“Saulės ašaros”, 2003; “Asteriksas ir Obeliksas: Misija Kleopatra”, 2002; “Vilkų brolija”, 2001; “Malena”, 2000; “Dobermanas”, 1997), Laurence Fishburne, Jada Pinkett Smith, Hugo Weaving ir kt.
