Vasara. Ir vėl sostinės kino centruose rinktis tapo sunku. Kino platintojai atvirai kankina padoresnius kino mėgėjus platindami tai, kas platinama neturėtų būti. Tad aš nuleidau rankas ir penktadienio filmą pasiūliau išrinkti mano draugės dešimtmetei sesei. Iš pradžių ji linko prie antros “Greitų ir įsiutusių” serijos, tačiau paskutinę akimirką pakeitė nuomonę. Žiūrėsim “Jaunavedžius”!
Kaip tarėm, tai ir padarėm. Pažiūrėjome filmą “Jaunavedžiai”. Ko gero, šioje vietoje ir būtų galima pabaigti tekstą. Tačiau kažkas man kužda į ausį - “juk normaliu metų laiku tai būtų tiesiog tradicinė romantiška komedija, kurią visiems būtų miela žiūrėti, kai visai nenori, kad kinas tave verstų galvoti”.
Tai būtų filmas, kuriuo liktum patenkintas - pasaka ir tiek. Gal tik akimirką sušmėžuotų pusmintė - “galėjau porą mėnesių luktelėti vaizdajuostės”. “Jaunavedžiai” yra tos kategorijos filmas, kuriam Didysis Ekranas nieko gero neduoda. Nepastebimu filmavimo stiliumi papasakota literatūra gerai atrodo ir TV dėžėje. O kokį niūrų lapkričio vakarą šį filmą namuose prarytum sklandžiai tarsi ledinuką.
Tai vis tik geras šis filmas, ar blogas? Dabar į šį klausimą lyg ir taip reikėtų atsakyti - “žiemą jis geras, o vasarą - prastas”. Kaip smagu - ką tik išradau naują kino klasifikavimo kategoriją! Juokauju - šią kategoriją kino verslininkai jau seniai sukūrė. Štai antroji “Greitų ir įsiutusių” serija yra klasikinis vasaros filmas - daug automobilių, daug jaunų žmonių mėsos ir nė lašo išminties. Natūralu - vasarą, kai spigina nuoga saulė, išmintį ištinka siaubinga infliacija. Jos kursas taip krinta, kad net rimčiausi žmonės mieliau žiūri naktinį pornokanalą, nei skaito naujausią “Kultūros barų” numerį. Juk ne šiaip sau mūsų realybės šou rodoma tiek daug žmogiškos mėsos!
Bėda ta, kad Lietuvos kino platintojai pasaulinių madų mažai paiso. Juk gyvenam gūdžiam užkampy, kurį metropolių naujienos ateina pavėlavusios. Užkampyje, kur vis dar atvirai gali nusipirkti piratinių kino CD, nors prieš pusmetį dienraščiai skalambijo apie didingą operaciją, per kurią konfiskuota kalnai piratinės produkcijos. Šiandien niekas nepasikeitę - toje pačioje vietoje, tie patys žmonės, tos pačios prekės.
Štai ir suprask, žmogau, - vasarinis filmas yra “Jaunavedžiai”, ar žieminis? Man atrodo, kad jis skirtas šaltajam sezonui. Šis filmas, nepaisant stereotipinės schemos, turi šiokią tokią mintį ir netgi yra subtiliai komiškas. Tačiau tokiomis subtilybėmis gali mėgautis tik žiemą. Vasarą jos paprasčiausiai per silpnos karščio išvargintoms smegenims. Aišku, galima daryti prielaidą, kad mūsų kino platintojai palaiko gerus santykius su meteorologais ir sužinoję birželio orų prognozę Lietuvoje, nutarė, kad “Jaunavedžiai” vėsiai lietuviškai vasarai gerai tiks.
Deja, tai tik viena medalio pusė. Visi padorūs verslininkai, planuodami parduodamos prekės ateitį, kalba apie “target” - žmones, kuriems ta prekė yra labiausiai reikalinga. Būtent jie turi išgirsti reklaminį pranešimą ir suprasti, kad gaminys skirtas jiems.
O kam skirtas kino filmas “Jaunavedžiai”? Ką domina jaunos turtuolės ir vargšo audringa medaus mėnesio istorija? Aš manau, kad ši istorija įdomiausia yra panašaus į filmo herojus amžiaus žmonėms, neseniai pajutusiems tą keistą jausmą, kurį poetai vadina “meile”. Šis filmas šviežiai iškeptoms porelėms suteikia galimybę pamatyti savo ateitį, gauti pamoką apie tai, kad pirmosios bendro gyvenimo savaitės visuomet yra sunkiausios, ir sulaukti patvirtinimo, kad tikrai mylinčios širdys tuos sunkumus įveiks. Net jei toms širdims ir tektų pasitaškyti po pykčio ir pavydo dušu.
Jaunos porelės taip pat turėtų gauti žinių apie socialinius skirtumus. Jos turėtų suvokti, kad žmonės, kilę iš skirtingų socialinių sluoksnių (pavyzdžiui, vargšai ir turtuoliai, lenkai ir lietuviai, katalikai ir mormonai, centristai ir socialdemokratai) dažnai patenka aklavietėn - jiems atrodo, kad visuomeniniai barjerai yra neįveikiami. Tačiau tai yra bjaurus melas! Meilė įveikia viską ir kinas jau daugiau nei šimtą metų mums bando įrodyti šią elementarią tiesą!
Taigi dar šviežioms porelėms šis filmas patiktų. Vaikinas galėtų švelniai paliesti merginos ranką, o drąsesnis - netgi atsargiai ją apkabinti. Blogiausiu atveju, jų rankos “lyg netyčia” galėtų susidurti spragintų kukurūzų pakelyje, kai susipainiojama, kieno eilė pasisemti girgždančių susiraitėlių, teršiančių maisto vardą. Jie galėtų supratingai susižvalgyti, pradėję kvatoti iš to paties pokšto. Po filmo jie galėtų ilgai diskutuoti apie vyriško ir moteriško požiūrių skirtumus - juk tokios kalbos yra puiki proga rimčiau pažintį savo partnerį!
Deja! Šaltasis metų laikas tam puikiai tiktų. Kur kitur nauja porelė gali pasinerti į romantišką intymumą, jei ne kino teatro prieblandoje? Aišku, žmonės šiais laikais dažnai eina tiesiai prie reikalo, tačiau aš tikiu, kad bent dviejų trečdalių širdyse akimirką suliepsnoja romantikos ugnelė. Taigi vėsųjį sezoną vaikinas turėtų puikią progą išvilioti savo išrinktąją į pasimatymą - juk jai nereikės klampoti po šlapią sniegą ar sėdėti prirūkytoje kavinėje. Tereikės panerti į minkštą kino teatro fotelį.
Tačiau vasarą tai negalioja. Vasarą gausu galimybių, kurių mūsų platumų gyventojai neturi kitais metų laikais. Vasarą galima sėdėti ant upės kranto ar lauko kavinėse, keliauti į šašlykų kepimo taškus arba į masinių susibūrimų vietas prie artimiausių ežerų. Už dviejų kino bilietų kainą galima nusipirkti net keturiolika pakenčiamo alaus butelių - mėgstamiausios lietuvių priemonės susikaustymui neutralizuoti.
O į kiną vasarą vaikšto tik tokie senukai kaip aš ir vaikai. Mums šis filmas patiko. Tačiau buvo skaudu galvoti, kad dėl kino platintojų aplaidumo tiek būsimų šeimų prarado galimybę įstoti į milijoninį kino romantikų klubą. Kas žino, gal šis filmas, parodytas žiemą, būtų išgelbėjęs ne vieną byrančią porą ir svariai prisidėjęs prie šalies demografinės padėties gerinimo.
“Just Married”, JAV, 2003Trukmė: 1 val. 35 min.Režisierius: Shawn Levy (vienas kitas filmas ir daugybė serialų)Vaidina: Ashton Kutcher (“Teksaso reindžeriai”, 2001), Brittany Murphy (“8 mylia”, 2002; “Peržiūra”, 2000), Christian Kane, David Moscow ir kt.
