Praeitą savaitę Vilniaus miesto taryba balsų dauguma leido įmonių grupei "Rubicon group" pradėti įgyvendinti seniai sustyguotą planą - pramogų parko teritorijoje statyti gyvenamųjų namų kvartalą (reikėtų patikslinti - šitas planas įgyvendinamas pagal principą "žingsnelis po žingsnelio"; todėl leido ne statyti, o "pradėti rengti tokių statybų galimybių studiją").
Seno sumanymo idėja nenumaldomai įgyvendinama, teikdama gan įdomią medžiagą stebėtojams ir sukeldama periodiškus bei bergždžius dalies politikų mosikavimus.
„Rubikon group“ įmonių grupei valstybės skirtoje Vilniaus miestui žemėje pastatė sporto ir kitokių pramoginių renginių areną, žada statyti ir vandens pramogų parką. Tam tikslui savivaldybė iki 2099 metų nemokamai perdavė naudotis beveik 61 hektaro sklypą. „Rubicon group“ sumanymu, 15 proc. sklypo ploto, t.y. apie 9 hektarų, jie skirs gyvenamųjų namų statybai. Tai jiems atneš, jų pačių skaičiavimu, 260 milijonų litų (bešališki skaičiavimai rodo dar didesnes sumas), kurie kompensuos nuostolius, gautus įgyvendinus verslo planą su pramogų objektais.
Mat esmė ta, kad „Siemens“ arena (kaip paskelbė jos savininkė, „Rubicon group“ antrinė įmonė „Rubicon eventus“) yra nuostolinga. Atidaryta pernai lapkričio mėnesį ji per dvejus mėnesius gavo 2 mln. litų pajamų ir patyrė 3 mln. litų nuostolių (vėliau „Ernst&Young“ priskaičiavo net 4,8 mln.).
Taigi jei arena veiktų visus metus, jos nuostoliai siektų mažiausiai 18 milijonų. Kadangi neteks pažvelgti į verslo planą, kuriuo remdamiesi statybą kreditavę bankai įsitikino pelningu verslo projektu, tai belieka spėlioti, kaip pelningu rodytas (antraip kredito negausi) projektas staiga tapo toks beviltiškai nuostolingas.
Juk jei jis kasmet neš po 18 mln. litų nuostolių (pagal „Ernst&Young“ - bemaž 30 mln. litų; mes jau neteikiam dėmesio tam faktui, kad miestuose yra prastesnių renginiams mėnesių nei lapkritis ir gruodis - vasarą Vilnius gyvena be studentų ir kitų išvykusių atostogautojų; taigi nuostoliai būtų didesni nei tie 18 ar 30 mln.), tai ar ne geriau būtų iš artimiausioje ateityje bankrutuosiančios (jei tik „Rubicon group“ skaičiavimai teisingi) bendrovės nupirkti areną už simbolinį litą? Jie ranką pabučiuos už išgelbėjimą nuo bankroto ir nuostolių, o miestas galės šeimininkauti truputį taupiau.
„Rubikon group“ grasina ir toliau daryti dovanas miestui ir miestiečiams. „Siemens“ arena kainavo 65 mln. litų. Visam pramogų parkui, kaip praneša idėjos autoriai, bus paklota 230 milijonų. Laukia eilės vandens pramogų parkas. Galima iš anksto teigti, kad jis atneš dar didesnius nuostolius, kurie (tikri ar tik taip apskaičiuoti) bus puikus ginklas reikalauti iš miesto biudžeto dar didesnių subsidijų arba nekilnojamojo turto - tiems dideliems nuostoliams kompensuoti.
Ar atlaikys miesto biudžetas ? Ar pakaks fantazijos miesto valdžiai teisinti milijonus litų paramos privačiai bendrovei, kuri pakankamai sumani, kad iš viso projekto uždirbdama labai daug nuostolingus to projekto fragmentus perduotų tam tikslui įkurtoms antrinėms bendrovėms, po to naudojamoms badyti akis valdžiai reikalaujant subsidijų?
Verslo subsidijavimas nėra pasauliui kažkas nauja. Įvairiose šalyse įvairiu metu subsidijuojamos invalidus arba jaunimą įdarbinančios įmonės, maisto produktų gamyba, viešasis miestų transportas. Vilniaus miestas pasirinko pramogų subsidijavimą; be to, tik vienos numylėtos įmonės teikiamų pramogų. Tai pasaulyje irgi būna - bet kvalifikuojama kitokiais terminais...
Net jei miestui priklausančioje arenoje viskas (komercinės sėkmės atžvilgiu) liks po senovei, miestui perėmus areną į savo rankas vis tiek kasmet bus sutaupyti tie 12 milijonų litų, kuriuos skrupulingi „Rubikon group“ ir savivaldybės finansininkai neužmiršo įtraukti į nuostolius kaip negautos 8 proc. investuoto kapitalo grąžos ir kurią kaip nuostolius pasiryžo dengti miesto valdžia. Ar 12 mln. per metus nėra pakankama ekonomija, gaunama išperkant areną iš būsimo bankroto?
Juolab kad tai toli gražu ne visa nauda. Dar lieka ta dalis sklypo, kurią „nuostolių“ kompensavimui numatyta leisti nemokamai panaudoti gyvenamųjų namų statybai. Jei ta žemė būtų išparduota tam pačiam tikslui, miestas gautų keturis, penkis ar šešis šimtus milijonų litų. Taigi galėtų dengti arenos nuostolius bent porą šimtų metų; arba, jei taip sufantazuotų, galėtų leisti visiems lankytis arenoje nemokamai bent dvidešimt metų.
Nekiltų jokių tokių klausimų, jei tai būtų „normali“ afera, tegul ir nemenko masto; viskas padaryta labai neblogai, Baudžiamasis kodeksas irgi neprikibs (Baudžiamasis kodeksas nekilnojamojo turto reikaluose Lietuvoje dažnai išvis nustoja bet kokių galių). Bet jei tai, sakykime, PPP (plintančios pasaulyje privataus ir viešojo sektorių partnerystės - private-public partnership) pavyzdys, tai tada kyla nemažai neaiškumų.
Juk daugelis dar gal atsimena - pernai gruodžio mėnesį Vilniaus savivaldybė „Siemens“ arenos savininkams, įmonės „Rubikon group“ atstovams įteikė šv. Kristoforo statulėlę - už verslo idėją.
Verslas buvo nuostolingas ir net katastrofiškai, kaip kad siekia įrodyti jo autoriai, bet idėja gal ir nebloga?
Nors, kita vertus, savivaldybė Rubikono dar nepriėjo... Žodžiu, kol kas painiava.
