Šių metų balandžio 16 d. sukako 130 metų, kai gimė žymus Lietuvos totorių veikėjas, filosofas ir orientalistas, muftijus Jokūbas Šinkevičius (Jakub Szynkiewicz), bet tik šį penktadienį, rugsėjo 5 d., prie pastato Vilniuje, Aušros Vartų g. 7, bus atidaryta jo atminimui skirta memorialinė lenta.
J.Šinkevičius gimė 1884 m. balandžio 16 d. buvusios istorinės Lietuvos teritorijoje, Minsko gubernijos Slucko apskrities Liachovičių miestelyje. 1904 m. jis baigė Minsko realinę gimnaziją.
Vėliau studijavo Peterburgo technologijos institute, iš kurio 1910 m. perėjo į Peterburgo universiteto Rytų kalbų fakultetą. J. Šinkevičiui besimokant IV kurse, prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Buvo pašauktas į kariuomenę, iki 1917 m. išbuvo fronte. 1918–1919 m. kartu su kitais Lietuvos totoriais dalyvavo kuriant Krymo Liaudies Respubliką. Užėmus Krymą rusams, 1919 m. išvyko į Lenkiją. Tais pačiais metais gavo besikuriančios Lenkijos valstybės paramą ir išvyko tęsti nutrauktų orientalistikos ir filosofijos studijų į Berlyno universitetą.
Jas baigė 1925 m. ir įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Po studijų trumpai gyveno Berlyne, dirbo vertėju ir užsienio kalbų mokytoju. 1925 m. gruodžio 29 d. Vilniuje įvykęs musulmonų suvažiavimas išrinko J. Šinkevičių Lenkijos musulmonų muftijumi.
J. Šinkevičius buvo gerai žinomas islamo pasaulyje. 1926 m. jis dalyvavo Pasauliniame musulmonų kongrese Kaire, 1930 m. lankėsi Eigipte, Hidžaze (dabar Saudo Arabijos teritorija), Sirijoje ir Palestinoje. Audienciją jam buvo suteikęs Egipto karalius Fuadas I. 1930 m. J. Šinkevičius atliko hadžą (piligrimo kelionę) į Meką ir Mediną, 1932 m. lankėsi Turkijoje ir pakartotinai Egipte, 1937 m. Indijoje. J. Šinkevičius mokėjo 10 kalbų, tarp jų arabų, turkų ir persų. Į lenkų kalbą išvertė atskiras Korano suras ir jas išleido (1935). Jam vadovaujant buvo sureguliuoti musulmonų bendruomenės juridiniai santykiai su valstybe. 1936 m. balandžio 21 d. buvo priimtas įstatymas „Dėl valstybės santykio su Musulmonų religine sąjunga Lenkijos Respublikoje“. Buvo Lenkijos orientalistų draugijos narys, Vilniaus Stepono Batoro universitete planavo įsteigti Rytų kalbų studijas.
Gražinus Vilnių Lietuvai, 1939 m. lapkričio 25 d. tapo Lietuvos Respublikos piliečiu. Antrojo pasaulinio karo metu gyveno Vilniuje. Karo pabaigoje jis išgelbėjo apie 200 įvairių tautybių Vilniaus inteligentų, sudarydamas jiems galimybę pasitraukti į Vakarus.
1944 m. J.Šinkevičius pasitraukė iš Lietuvos. Iki 1957 m. jis gyveno Kaire, po to apsigyveno JAV, kur 1966 m. lapkričio 1 d. mirė. Buvo vedęs Lidiją Talkovską, su kuria susilaukė sūnaus Džemilio (g. 1928 m.).
Memorialinė lenta Jokūbui Šinkevičiui bus atidengiama ant pastato, kuriame 1926 – 1944 m. veikė musulmonų aukščiausioji dvasinė valdyba – muftiatas (Vilnius, Aušros Vartų g. 7). Atidengimo ceremonija prasidės 15.30 val., o nuo 16 iki 18 val. ten pat įvyks žymaus Lietuvos totoriaus atminimui skirta konferencija, kurioje taip pat yra laukiami visi vilniečiai, kurie yra neabejingi įvairiatautės mūsų šalies praeičiai.
