Na ką ir vėl darbinė kelionė į užsienį. Šį kartą laukia Nyderlandai ir toks vienas mažas miestelis netoli Hagos. Iki ten tiesiogiai lėktuvu nenusigausi - teks skristi iki Amsterdamo, o po to bildėti traukinuku.
Tik nusileidęs Amsterdame ir atvažiavęs iš Schiphol oro uosto į Amsterdamo centrinę traukinių stotį (Amsterdam Centraal), neatsispiriu pagundai čia pat užrakinti saugojimo kameroje savo negausų bagažą ir išlėkti apsižvalgyti po miestą.
Kadangi Nyderlanduose atsidūriau pirmą kartą, tai dar prieš kelionę visų draugų, kuriems teko apsilankyti šiame žemės kampelyje, paprašiau patarti, ką gero galima nuveikti Amsterdame per kokias 2 valandas. Visi mano draugai, nesvarbu, vyrai ar moterys, vieningai tvirtino, kad būtinai turiu pamatyti Raudonųjų žibintų kvartalą.
Na, gavęs tiek rekomendacijų negalėjau atsispirti ir nepažiūrėti, kas gi ten tokio... Taigi galų gale kiek pastudijavęs stotyje įsigytą žemėlapį atsidūriau Raudonųjų žibintų kvartale...
Tiesą pasakius, likau nemaloniai nustebintas viešaisiais tualetais tame rajone (tiesiog skarda iš priekio dengia atliekantįjį gamtinius reikalus, o grindinyje yra tik mažos grotelės, kur viskas nuteka...). Kilo daug klausimų: ką daryti, jei užsimanai “didelio” reikalo, arba ką daryti moterims? Manau, feministės prie šių tualetų galėtų surengti net spaudos konferenciją apie moterų diskriminaciją. Visai taip pat, kaip kažkada Martas Laaras (buvęs Estijos ministras pirmininkas) užsienio žurnalistams surengė spaudos konferenciją apie moderniąją Estiją naujame viešajame tualete Talino centre. Skirtumas tik tas, kad, mano civilizacijos suvokimo masteliais, estiški tualetai labiau atitinka XXI amžiaus reikalavimus nei Amsterdamo išvietės, dvelkiančios Indijos kaimelių dvasia.
Tiek to... vis dėlto už grožį Amsterdamui galima atleisti ir tai!
Taigi žygiuoju Raudonųjų žibintų kvartalu besibaisėdamas kvapais ir smalsiai žvelgdamas į apsinuoginusias moteris languose. Moterų čia visokiausiam skoniui: nuo azijiečių iki juodaodžių (ar kaip politinio korektiškumo amžiaus gyventojams derėtų sakyti - “apdovanotųjų melaninu“), nuo storų iki visiškai laibų. Negaliu pasakyti, kad mane ta atmosfera veikė. Matyt, dėl to, kad kvartale buvau šviesiu paros metu.
Galų gale nusprendžiu sustoti ir pabandyti dar giliau pajausti Amsterdamo ir Raudonųjų žibintų kvartalo dvasią. Įsidedu į burną cigaretę ir pradedu įnirtingai ieškoti žiebtuvėlio. Tuo metu visai šalia manęs prasiveria durys su raudonomis užuolaidomis ir išeina mergina, kuri paprašo prisidegti. Aš jai pridegu, o tuo metu ji man koketiškai besišypsodama pasiūlo savo paslaugas... Atsisakau iš moralinių paskatų (kaip save gerbiantis vyras gali mokėti už moterį???) ir dėl to, kad mano traukinys išvažiuoja po kokio pusvalandžio. Tačiau mes pradedame šnekučiuotis (turiu prisipažinti, kad bendravimas su žmonėmis ir jų pažinimas svečioje šalyje yra man daug kartų svarbesnis nei architektūra ar istorija). Pakalbame apie mane - iš kur aš, ką čia veikiu. Mano nuostabai ji žinojo, kur ta Lietuva. Po to ji netyčia prasitaria, kad moka 5 kalbas: olandų, vokiečių, anglų, ispanų ir kinų... “Na kur jau ne” - pagalvoju ir nusprendžiu patikrinti (vis dėlto teko metus mokytis ispanų kalbos). Ji man atsako ispaniškai ir paklausia, ar supratau... į tai su nuostaba aš galiu atsakyti tik “Si un poco” (isp. taip, truputį). Pasirodo, kad ji dar ir ekonomiką baigusi... Tai išgirdęs, aš jau nebesusilaikau ir tiesiai šviesiai paklausiu, ką ji čia veikia. Atsakymas buvo stulbinamai paprastas: “Man tai patinka”. Sąvadavimas Nyderlanduose uždraustas įstatymais, o štai prostitucija, prašom, galima ramiai užsiimti... Kai pagalvoji - normalus verslas: mano simpatija (kurios, labai gaila, vardą pamiršau) iš savo pelno moka mokesčius valstybei ir už savo “įstaigos” nuomą...
Deja, reikėjo skubėti į traukinį... Atsisveikinau ir eidamas galvojau, kad pas tokią prostitutę (tiesą pasakius, man nelabai verčiasi liežuvis ją prostitute vadinti) tikrai galima eiti... Vis dėlto mano požiūris ir įvaizdis, suformuotas Vilniaus stoties prostitučių vaizdo (nėra tokio alkoholio kiekio, kuris galėtų priversti galvoti, kad jos gražios ir patrauklios), apie prostituciją pasikeitė... Nuo šiol esu didelis Masiulio draugas ir siūlau legalizuoti prostituciją, kad atsirastų gražių ir protingų merginų, kurioms tai tiesiog patinka.
Kita vertus, prisipažinsiu, kad esu subjektyvus - mano miela pašnekovė atrodė labai graži ir protinga mergina... Tiesiog tobulas derinys, priverčiantis vyrus kapituliuoti.
Sėdėdamas traukinyje, prisiminiau vieną belgų anekdotą apie olandus “Kaip atskirti, kad iš Belgijos įvažiavai į Nyderlandus? Kai karvės tampa gražesnės nei moterys, žinokite - tai Olandija”... Mano patarimas - netikėkite, vis dėlto mes irgi apie kaimynus būtų nebūtų dalykų pripaistome.
