“Linux” bendruomenė, atrodo, visai nesirūpina pastaraisiais įvykiais, susijusiais su SCO ir IBM byla bei SCO teiginiais, neva “Linux” neteisėtais būdais naudoja “Unix” kodą. Vienas apžvalgininkas situaciją vadina farsu, kitas - juokinga ir kvaila istorija. Linusas Torvaldsas, kaip pranešama, ją lygina su Jerry Springerio šou, kitaip tariant, traktuoja tiesiog kaip pramogą.
“Linux” bendruomenė sutartinai galvą įkišo į smėlį. Atrodo, niekas nesupranta, kad “Linux” ir visas atvirojo kodo judėjimas atsidūrė ant mirties slenksčio. Ko gero, atvirojo kodo idealistai tiesiog nesupranta teisinės sistemos labirintų.
Įvykių chronologijoje aš nematau nieko palankaus atvirojo kodo bendruomenei. Šiais laikais galima užpatentuoti verslo technologiją arba ką nors idiotiško, pavyzdžiui, apsipirkimą vienu pelės paspaudimu. Programinės įrangos patentai tampa vis kvailesni, o teisėjai - vis keistesni. Kaip ekspertas dalyvavau vienoje byloje, kur atsakovas pralošė tik todėl, kad ant plastikinės pakuotės buvo įspaustas žodis “patentuota”. Patentas buvo plastikinės prekės pakuotės dizaino, byla - dėl programinės įrangos.
Tai blogosios naujienos. Gera žinia - ta, kad SCO padavė į teismą IBM. Tačiau tai gali būti irgi blogos naujienos. IBM mano, kad viskas, kas buvo atlikta ir dar prisimenama, gali būti susieta su tuo, ką IBM sukūrė 6-ajame ar 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Ypač dalykai, susiję su kompiuterių algoritmais. Bendrovė jaučiasi galinti apsiginti nuo ieškinių, panašių į SCO, pateikdama nesibaigiančius ankstesnių darbų pavyzdžius. Tačiau pagrindinis kaltintojas Davidas Boiesas prieš daugelį metų buvo IBM advokatas antimonopolinėje byloje. D. Boiesas žino dalykų, apie kuriuos mes nenutuokiame. SCO pasamdė jo naująją firmą tik pajutusi, kad IBM ėmė naudoti AIX kodą “Linux” sistemoje. AIX kodas prijungtas prie SCO turimos “Unix” licencijos.
O kas atsitiks, jeigu įvyks koks nors ikiteisminis susitarimas, IBM susitars “po stalu” ir staiga iškils kaip vienintelis “Linux” kūrėjas, galintis naudoti tam tikrus branduolio aspektus? Kas tuomet atsitiks visam “Linux” kortų nameliui? Tad nors Nickas Petreley ir panašūs apžvalgininkai užuodžia “Microsoft” paslaptingame sąmoksle nužudyti “Linux”, man įtartiniau atrodo D. Boiesas SCO komandoje - po to, kai jis dirbo IBM, o dar visai neseniai - prieš “Microsoft”.
Pažvelkime į įdomią atvirojo kodo prigimtį. Niekas visoje bendruomenėje nekreipia dėmesio į bendruomeninio programavimo pavojus, pavyzdžiui, nė vienas asmuo arba nedidelė grupė negali žinoti, ar kokio nors Bulgarijos programuotojo padarytas patobulinimas paprasčiausiai nėra pavogtas patentuotas kodas. Gali praeiti daug metų, kol apie tai bus sužinota. Bendrovės, neplatinančios išeities tekstų, pavyzdžiui, “Microsoft”, gali daug paprasčiau paslėpti “pasiskolintus” algoritmus (nesakau, kad jos būtinai taip ir daro). Prieš trisdešimt metų tai nebūtų didelė problema, tačiau programuotojų bendruomenė iš esmės neperprato teisinės bazės pokyčių.
Šioje situacijoje negaliu įtraukti “Microsoft” nė į vieną galimą schemą. Ši bendrovė negali taip radikaliai pakeisti savo veiksmų principo. “Microsoft” greičiau pasinaudos įsigytu “Unix” kodu - kaip informacijos šaltiniu gilinant “Unix” ir “Windows” nesuderinamumą ar mažinant “Unix” spartą ir pan. Tai būtų “Microsoft” kiaulystės versija. Gali būti ir taip, kad “Microsoft”, pamačiusi, kas darosi, suprato, kad SCO greitai bus tuščiomis kišenėmis, tad nusprendė pasinaudoti puikia proga pigiai įsigyti reikiamą technologiją - galbūt, pavyzdžiui, naują TCP/IP komplektą, kurį galėtų iki galo suprasti.
Dabar pažvelkime į šios melodramos veikėją SCO. Išvysime bendrovę, kurios 100 proc. pardavimų anksčiau sudarė “Linux”, o dabar 95 proc. - “Unix”. Ji atrado, jog IBM tariamai perkelia kodą iš AIX į “Linux” ir išgirdo IBM grasinimus, išsakytus “LinuxWorld” mugėje sausio mėnesį, nužudyti “Unix”. SCO nuolat sakydavo, kad “Unix” rinka nyksta, o “Linux” - pernelyg susiskaldžiusi, kad būtų tinkama SCO. Bendrovė privalėjo greitai rasti būdą likti versle. Štai jis: įmonės vadovas daro būtent tai, už ką jam mokama.
Paskutinis aktorius, į kurį atkreipsime dėmesį, - “Novell”. Žvelgiant jau vien į bendrovės dokumentus, pateikiamus Vertybinių popierių komisijai, sunku sugalvoti, kaip “Novell” galėtų turėti teisių į paskutines “Unix” versijas - juk ji nuolat dejuoja renkanti licencijos mokesčius už “senesnes” “Unix” versijas”. Kokias naujas licencijas ji pardavė per pastaruosius keletą metų? Jei autorystė priklauso “Novell”, kodėl SCO renka mokesčius ir parduoda licencijas “Microsoft”? Tačiau pripažįstu, kad klausimas yra pernelyg miglotas, ir tai patvirtina pranešimas, kad SCO paprašė “Novell” paaiškinti savo pareiškimus.
Taigi susipažinome su situacija, o čia - galimi scenarijai.
A versija: SCO iš tiesų priklauso “Unix” kodas. IBM nusipirko AIX licenciją. Teismas nustato, kad IBM pažeidė licenciją, ir IBM pralaimi bylą. Tuomet SCO pareiškia savo intelektinės nuosavybės teises ir į kiekvieną “Linux” bendrovę bei vartotoją kreipiasi prašydama mokesčio. Įsivyrauja sumaištis. “Linux” miršta.
B versija: SCO nekreipia dėmesio į tai, kam priklauso kodas, ir susikoncentruoja ties sutarties su IBM pažeidimais. SCO laimi ir pergalę panaudoja kaip precedentą kovai prieš nešvarų kitų naudojamą kodą. Korporacijos supanikuoja ir subėga pas “Microsoft”.
C versija: IBM nusprendžia vilkinti bylą pasinaudojama sena D. Boieso teisinių paslaugų firma. Mūšiui besitęsiant “Linux” judėjimas praranda impulsą, o vėliau ir miršta.
D versija: Byla išmetama iš teismo, nes ji neturi pagrindo, o SCO - atspirties taško, nes kodas jai nepriklauso. To ir tikisi “Linux” bendruomenė. Sėkmės.
Jei “Linux” ir atvirojo kodo bendruomenė mano, kad visa tai - tik farsas, verčiau tenubunda. Ir greitai. Jei prabus vėliau, gali tekti stebėtis, kas čia atsitiko.
“Naujoji komunikacija”, Nr. 10
