Joanne Richardson pristatys du naujausius savo video darbus – „In Transit“ (30 min, 2008) ir „Laiškas iš Moldovos“ („Letter from Moldova“, 28 min, 2008) ir kviečia į diskusiją filmuose nagrinėjamomis temomis rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 18 val. ŠMC skaitykloje.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas klausimui, kuo skiriasi politinis menas (menas, reprezentuojantis politinę kovą) ir politiniai meno kūrimo metodai. Šiandien, kuomet aktyvistų kuriamas menas dažnai tampa atvirkščia propaganda, neturinčia jokios savirefleksijos, reikia ieškoti naujų išraiškos priemonių, kurios kvestionuotų tokį automatizmą, užvaldžiusį tiek meno, tiek aktyvizmo sferas.
„In Transit“ – tai kelionės erdvėje ir laike dienoraštis, sukomponuotas iš subjektyvių dabarties įspūdžių ir prisiminimų iš vaikystės. Filmas sukurtas keliaujant po Rumuniją šios šalies įstojimo į Europos Sąjungą metais ir skatina svarstymus apie pereinamąjį laikotarpį, istorijos perrašymą ir santykį tarp vaizdų bei atminties. Nors filme pasakojamos istorijos iš vaikystės ir rodomos šeimos nuotraukos, kurios dažniausiai iššaukia sentimentus, žiūrovui nepaliekama galimybės identifikuotis, nes tuo pat metu filme naudojamos distanciacijos priemonės, sukuriančios atstumo jausmą.
Iš pirmo žvilgsnio „Laiškas iš Moldovos“ yra istorija apie kelionę į Moldovos Respubliką (papasakota pasitelkiant dešimt raidžių, žyminčių Sovietų sąjungos žlugimą), apie prieštaringus vertinimus sukeliančią dabartinę komunistų partijos galią ir nerimą keliantį postkolonializmo bei nacionalizmo giminingumą. Kitas filmo lygmuo atskleidžia problematišką kelionių diskurso prigimtį ir turistinio žvilgsnio ribas, kurias parodo pačią pasakotoją lydintys nesusipratimai ir iš rumunų kultūros paveldėtos išankstinės nuomonės apie rusus, paplitusios nuo 1960-ųjų.
Joanne Richardson gyvena ir dirba Kluže, Rumunijoje. Ji yra teoretikė, videomenininkė, nevyriausybinės medijų meno organizacijos „D Media“ (www.dmedia.ro) direktorė ir internetinio žurnalo apie aktyvistų meną ir medijų teoriją (subsol.c3.hu) redaktorė. Richardson parašė dvi knygas apie skaitmeninę kultūrą, taip pat rašo straipsnius apie eksperimentinį kiną, video aktyvizmą, taktines medijas bei autorinių teisių ir copyleft mitus. Jos videokūryba atsispindi autorės domėjimąsi globalizacijos, nacionalizmo ir postkomunizmo temomis, o taip pat išreiškia jos kritinį požiūrį į dokumentų, istorijos ir atminties sąvokas.
Išsamesnį aprašymą, kadrus iš filmų ir nuorodas parsisiuntimui rasite šiuo adresu.
