Tėvai panikoj – mylimiausias palikuonis, aštuonmetis Nojus, rado draugą. Ir dar kokį! Kates skriaudžia, su vaikais mušasi, iš timpos geriau nei snaiperis taikosi, o ir necenzūrinę leksiką vartoja kas antrame žodyje... O, toks paklusnus ir gerutis buvęs Jūsų vaikelis nuo to neklaužados akių nenuleidžia, vis pamėgdžioti bando. Ir ką jūs galvojate?
Mokytojai jau skundžiasi, bendraamžiai nuskriausti, klasiokų tėvai ir kaimynai nepatenkinti. Apie katytes, šuniukus net kalbėti nėra ko – jie paskutiniu metu mūsų kiemą kilometro spinduliu apeina... Yra nuo ko susiimti už galvos. Tik visiškai neaišku, ką gi dabar daryti su „naujuoju draugu“.
Galima, žinoma, iki užkimimo aiškinti vaikui, kad berniukas, skriaudžiantis žvėrelius, yra blogas, kad su juo draugauti negalima, kad žaisti reikia tik su „gerais“ vaikais. Bet, bėda tame, kad Jūsų vaikas dar lyg ir nesupranta kas yra tie „geri“ draugai, o kas „blogi“ . O paaiškinti tai kažkaip reikia... Nuo ko pradėti?! Pirmiausia, tai paslėpkite kuo toliau „odinį auklėtoją“ ir pabandykite išsiaiškinti, kuo gi nenuilstantis „šalapajus“ taip sužavėjo Jūsų tylenį. Gal kaip tik savo pertekliniu gyvenimo džiaugsmu ir energija, kurią jis pats nežino kur dėti? Arba, savo, švelniai kalbant, neįprasta maniera bendrauti su bendraamžiais?
Bet kuriuo atveju, nepalikite reikalo savieigai. Bus daug geriau, jei Jūs nuoširdaus pokalbio su saviškiu metu sužinosite kaip galima daugiau apie naująjį draugą ir jo pomėgius. Juk ne visą laiką jis į žvirblius šaudo, iš tikrųjų! Neblogai būtų pasišnekėti ir su mokytojais. Jie, beje, gali kai ką papasakoti apie šeimą, kurioje gyvena naujasis jūsų vaiko draugas. Tarp kitko, tai visai nebūtinai turi būti asociali šeima.
Dažnai kaip velniūkščiai elgiasi visai padorių šeimų vaikai, jei jiems šeimoje nėra skiriama pakankamai dėmesio. Labai gali būti, jog išdaigininkas ir didysis neklaužada yra kilęs iš visai normalios šeimos. Senelis ir senelė gyvena kažkur toli, o mama ir tėtis ištisas dienas sėdi darbe. Arba, kad tėvas ištisai darbe, o mama užsiėmusi mažesniuoju broliuku ar sesute.
Mokytojams taip pat nėra kada skirti išskirtinio dėmesio pernelyg judriam jaunuoliui – jiems ir be jo visa klasė nenuoramų ant galvos. Žodžiu, šis jaunas žmogus turi labai rimtą priežastį pasidaryti neklaužada ir stovėti „ant ausų“. Tokiu atveju priešintis Jūsų brangiausio turto draugystei vargu ar reikia.
Gal būt kaip tik geriau pasikviesti netikėlį į svečius – net patys didžiausi nenuoramos visiškai normaliai bendrauja namų sąlygomis. Be to, ir publikos, kuriai jie „dirba“, taip pat šalia nėra. Pažiūrėkite, kaip vaikinai tarpusavyje bendrauja, pakalbėkite su jais, pasiūlykite ką nors smagaus ir įdomaus pažaisti. Švelniai, neprimesdami savo nuomonės, pabandykite paaiškinti, kad žaidimas ir muštynės su žaidimo partneriais nėra visiškai tas pats. Kad yra tiek daug visko nuostabaus aplinkui, tokių puikių žaidimų... Kompiuteris pagaliau. O neteisingi žodžiai dar niekada nieko neįtikino ir kad jiems galima parinkti visai padorią pamainą.
Suprantama, tokie susitikimai turi būti atsakingai organizuojami ir labai atidžiai Jūsų kontroliuojami. Priešingu atveju, alternatyvaus poilsio iniciatyva labai greitai pavirs piratų iš „bekraščių jūrų“ sueiga arba „karinių veiksmų arena“ su indėnais. Na, o jeigu pasitaikė toks atvejis, kad Jūsų atžala tiesiog nesitraukia nuo „kiemo draugo“ iš tikrai asocialios šeimos ir Jūs negalite ramiai į tai žiūrėti, išeitis tik viena – laikytis nuo jo atokiau. Tačiau čia taip pat būkite pakankamai „minkšti“ ir tolerantiški. Griežtas draudimas iššauks nustebimą, ir Jūsų vaikas paprasčiausiai priešgyniavimo jausmo vedamas dar labiau links prie „abejotinos asmenybės“.
Todėl kartkartėmis pasižiūrėkite į savo vaiką atidžiau, dažniau su juo pabendraukite, pakalbėkite su mokytojais apie jo polinkius. Atiduokite jį į sporto ar turistų klubą, šokių, o gal į gitaros studiją...
Trumpiau kalbant, ten, kur jis galėtų ir savo talentus išreikšti, ir įsitikinti, kad sunkiausia pergalė, tai pergalė prieš save patį. O ne prieš nuskriaustą katę ar išgąsdintą paukštelį. Beje, labai gali būti, jog senasis draugas, besidomintis išimtinai šaudimu iš timpos, labai greitai jam nusibos (jei „blogiečio“ taip pat neįkvėps šokiai, lipdymas ar piešimas). Tiesa, atsiradus naujiems vaiko pomėgiams, atsiras ir naujas draugų ratas, o Jums naujas galvos skausmas. Bet, gal ne toks didelis, nes studijos, klubai, visokie kursai ir t.t. surenka vaikus pagal interesus. O tai reiškia, kad rasti su jais kontaktą bus kur kas paprasčiau. O ir prie tvarkos ir disciplinos juos ten pratina.
Žodžiu, kur nepažiūrėsi – visur pliusai. Svarbiausia - neapsirikti renkantis. Tačiau, galima ir visai kitokia situacija. „Blogietis“ – Jūsų vaikas Namuose jis tylus, baltas ir pūkuotas. O mokykloje pavirsta nenusakomu ir neprognozuojamu laukiniu. Duodasi per keturis aukštus, išversdamas iš koto visus sutiktuosius ir šiaip pasimaišiusius po kojomis, nesuprantamai išdykauja ir visiškai nereaguoja į pedagogų pastabas. Nors išdykautų vienas... Bet ne! Jam būtinai reikia įtraukti savo klasiokus (beje, jie tam įtartinai noriai pasiduoda). Mokytojai su juo nesusitvarko ir į pagalba, aišku, kviečiasi mokyklon Jus... O Jūs, kiekvieną kartą susimąstote, ar reikia savo vaike „smaugti“ lyderio savybes? Vienareikšmiškai – NE. Reikia tik nukreipti audringą jo energiją į taikią vagą. Puikia išeitimi gali būti sporto klubas. Kad ir Aikido, pavyzdžiui, kur be viso ko, tituluoti pedagogai dar išmokys valdyti savo emocijas ir harmonizuoti veiklą. Arba muzikos mokykla.
Suprantama, parinkta, atsižvelgiant į vaiko gabumus. Kitaip vietoje laukiamų pasiekimų ir laimėjimų ir vaiko, ir Jūsų laukia žodžiais nenusakomas nusiminimas ir nusivylimas. Nekenktų papasakoti jaunajam diktatoriui ir apie stiprias istorines asmenybes, tokias kaip Julijus Cezaris, Aleksandras Makedonietis, Napoleonas Bonapartas... Paaiškinkite vaikui, kad kiekvienas lyderis atsako už savo veiksmus. Ir už įtaką, kurią jis daro kitiems.
Kad jo talentai ir gabumai kažkurioje srityje neatleidžia nuo pareigos gerai mokytis ir padoriai elgtis. Kad netgi visai neįdomus dalykas iš pirmo žvilgsnio, gali tapti mėgstamu, jei prie to prieiti kūrybiškai. Na, pvz., „jei aktyviai ir su noru sportuoji, bet negali nei pusvalandžio išsėdėti prie vadovėlio, prisimink, kokias pastangas tenka padėti, kai ruošiesi atsakingoms rungtynėms. Tada įsivaizduok, kad artėja dar vienos varžybos – užklasinio skaitymo, geriausiam teksto žinovui išaiškinti. Prizas – dešimtukas. Iš esmės – tai tas pats aukso medalis...“
Toks metodas gali suveikti. O, jei vaikas turi kokį mėgstamą „multiko“ ar vaidybinio filmo herojų, taip pat drąsiai galite remtis jo autoritetu: „Argi jis taip pasielgtų?“. Tiesa, tuo nepiktnaudžiaukite. Nes jūsų atžalai labai greitai nusibos per daug „reiklus“ herojus. Išeitis gali būti ir vaiko aplinkos pakeitimas, nors vasaros laikotarpiu. Išvežkite vaiką į kaimą pas senelius, arba į atiduokite į vasaros stovyklą. Na, kad ir į „Vaikų dienos stovyklą „Vasarėlė“: jauni, gabūs, energingi ir ištvermingi vadovai padės Jūsų vaikui atrasti save ir suformuoti esmines vidines nuostatas. O tai jau tvirti pamatai visam likusiam gyvenimui.