Lietuvoje veikia keturios atskiros Rusijos žvalgybos tarnybos: užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), karinė žvalgyba (GRU), Rusijos kontržvalgyba (FSB) ir ryšių stebėjimo tarnyba (FAPSI), tokią Lietuvos žvalgybos nuomonę birželio 1 dieną paskelbė britų informacijos tarnyba "Jane's Information Group" savo leidinyje "Jane's Intelligence Digest" (JID).
Lietuviai yra susirūpinę, kad Rusijos specialiosios tarnybos galbūt verbuoja Lietuvos jaunimą, kuris negalėjo būti susijęs su buvusia sovietine KGB, kai senesnių šiai tarnybai dirbusių ir turėjusių ryšių žmonių Lietuvoje tebėra nemažai.
Rusijos šnipų veikla buvo išplaukusi į viešumą 2004 metų vasarį, kai Lietuva išsiuntė iš šalies tris rusų diplomatus, apkaltintus šnipinėjimu. Teigta, jog šie trys asmenys mėginę gauti slaptos su NATO ir Europos Sąjunga susijusios informacijos.
Analizuodamas Maskvos tikslus Lietuvoje, JID primena buvusio Lietuvos prezidento Rolando Pakso apkaltos procesą, vykusį 2003-2004 metais. Lietuvos parlamentas, informuotas, jog Rusijos verslininkas Jurijus Borisovas šantažuoja tuometinį prezidentą, 2004 metų balandį nušalino R. Paksą nuo prezidento pareigų.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, J. Borisovas tapo Lietuvos piliečiu, bet šią pilietybę jis prarado, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas specialiu įsaku suteikė jam Rusijos pilietybę.
R. Pakso apkaltos esmė buvo ta, kad jis išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę jos netekusiam J. Borisovui, kuris paaukojo R.Pakso rinkimų kampanijai apie 400 tūkstančių dolerių, rašo JID.
Tyrimas parodė, kokiu mastu R. Paksas būtų privalėjęs padėti J. Borisovo verslui. Tačiau svarbiausia, anot britų leidinio, prezidento kaltė išryškėjo iš telefoninio pokabio įrašo, kuriame J. Borisovas grasino atskleisti prezidento ryšius su "priešiška informacijos tarnyba". JID žvalgybos šaltiniai Vilniuje teigė, jog J. Borisovas taip vadino Rusijos užsienio žvalgybos tarnybą SVR (Služba vnešnej razvedki), kuri aktyviai veikė visose trijose Baltijos valstybėse.
Tais metais vykusi R. Pakso apkalta ir po to (2004 m. lapkričio 22 d.) sekęs J. Borisovo nuteisimas dėl grasinimų R.Paksui buvo didžiausi politiniai skandalai, atspindėję Rusijos poveikį Lietuvai. Tačiau dabar aiškėja vis daugiau faktų, kaip manevruodamas Kremlius neatsisako siekių stiprinti savo įtaką Lietuvoje, nuo 2004 metų gegužės 1 d. esančioje Europos Sąjungos nare, rašo JID.
Maskvai ypač rūpi plėtoti ekonominį bendradarbiavimą su Vilniumi; praėjusią savaitę pasirašyta sutartis dėl vadinamojo 2K projekto, kuriuo nustatomos sąlygos krovinių tranzitui į Klaipėdą ir Kaliningradą. Pagal ją kroviniai konteineriais iš abiejų uostų (Klaipėdos ir Kaliningrado) keliaus į Maskvą, o iš ten galės pasiekti ir Vladivostoką, pažymi JID.
Rusams taip pat kelia susirūpinimą Vilniaus planai padidinti krovinių tranzito sausumos keliais tarifus; šiuo klausimu siekiama aktyviai derėtis, pabrėžia JID.
JID, vertindamas Rusijos interesus visose trijose Baltijos šalyse, atkreipė dėmesį į tai, kad Vilnius neturi Maskvai svarbios problemos, būdingos Latvijai ir Estijai - tai rusakalbių pilietybės ir teisių klausimai. Latvijoje gyvena apie 460 tūkst. rusakalbių, Estijoje - daugiau kaip 160 tūkst. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, "pastebimos pažangos" sprendžiant rusakalbių problemą šiose šalyse nėra.
JID užsimena ir apie Baltijos šalių ir Rusijos skirtingą požiūrį į Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Sovietų kariuomenę Maskva vadina Rytų Europos išvaduotoja nuo nacizmo, o Baltijos šalys tvirtina, kad joms ši kariuomenė atnešė naują, pusę šimtmečio trukusią okupaciją. Šis požiūrių skirtumas ypač išryškėjo minint 60-ąsias Antrojo pasaulinio karo metines Maskvoje.
ELTA
