Tai, kad nauju popiežiumi Pranciškumi išrinktas Argentinos kardinolas Jorge Mario Bergoglio yra ir džiaugsmas, ir iššūkis visai bažnyčiai. Juk ne šiaip sau ką nors parinko, bet žmogų, kuris turi daug patirties, dirbo ir Lotynų Amerikoje, ir pasaulyje, yra dvasingas žmogus. Iš jo daug tikimasi, - mano jėzuitas Antanas Saulaitis.
Kalbėdamas ketvirtadienį Mykolo Romerio universitete vykusiame susitikime su šios įstaigos dėstytojais A. Saulaitis juokavo: „Mes jėzuitai tik dabar bijome, kad jei visuotinėje bažnyčioje kas nors bus blogai padarys – visi sakys: štai jėzuitas padarė.“
Amerikos lietuvių sielovadininkas iš Lemonto (Čikaga, JAV) Lietuvoje pristato savo naują knygą ir dalinasi įspūdžiais apie bažnyčios bei visuomenės reikalus. Dvasininkas pabrėžė, kad naujasis pontifikas į kungus buvo įšventintas tais pačias (1969) metais, kaip ir jis pats, taip pat dirbo Brazilijoje. Tačiau asmeniškai, A. Saulaičio teigimu, jie nebuvo pažįstami.
„Jis dirbo kunigu ir tais laikais, kai egzistavo karinė diktatūra (Argentinoje, - balsas.lt). Jau matau, kad yra užuominų dėl to, kaip jis elgėsi ano amžiaus 8 dešimtmetyje – čia bus dar daug aiškinimosi“, - mano J. Saulaitis.
Kartu jis nesureikšmino to fakto, kad pirmą kartą per visą istoriją popiežiumi išrinktas būtent jėzuitų, o ne kurio kito ordino narys. „Manau, daugiau žmogaus išsilavinimas ir dvasingumas turi reikšmės. Vis tiek žmonės skiriasi. Tai vienuolija, susidedanti iš 16 000 žmonių ir visi nėra vienodai nulieti, kaip kokie pyragaičiai. Istoriškai visokių įtampų yra buvę, ordinas net yra buvęs draustas Lietuvoje XVIII a., bet svarbiausia dabar yra ne tai“, - sakė jis.
Paklaustas, ar atspėjo, kas bus išrinktas, jis patikino tikėjęsis, jog tai visgi šįkart būsiąs italas, nes tai visų pirma Romos vyskupas. „Po pusantro tūkstančio metų popiežius yra ne europietis. Bažnyčiai tai – naujas žingsnis į visuotinę Bažnyčią”, - aiškino dvasininkas, kartu patikindamas, jog bažnyčia tikrai neketina vaikytis politkorektiškų madų, o kelis kartus vykęs balsavimas nereiškia jos nevieningumo. „Gal tai reiškia, kad buvo du stiprūs kandidatai?“- retoriškai klausė jis. A.Saulaičio teigimu, bažnyčią krečiantys skandalai, kuriuos su pasimėgavimu nušviečia žiniasklaida, yra didelis iššūkis, palietęs visus sielovadininkus ir tapęs kasdieniu galvos skausmu.
Pasak jo, dėl to ir Čikagos misijoje, kur jėzuitas tarnauja, sugriežtintos taisyklės bendraujant ir su vaikais, ir su suaugusiais, kuriems bandoma padėti. „Duryse į patalpas, kur bendraujama, kur yra posėdžių kambarėlis, iš abiejų pusių yra išpjauti langai, kurie truputį margi ir kažkas pro juos truputį matosi. Į savo raštinę irgi turėjome įdėti langą. Labai galvojama ir perspėjama, kas man yra labai nenatūralu, ar galima apkabinti vaiką, ar paimti vaiką už rankos. Nušluostyti kam nors ašarą dabar turi labai atsargiai. Taip pat nustatomos griežtos vienuolijos narių taisyklės sau patiems net ir dėl interneto naršymo. Kad kur nors netyčia nepatektum. Taip – tai labai rimti iššūkiai, kurie palietė visus gyventojus“, - pasakojo jėzuitas.
****
Kunigas Antanas Saulaitis SJ, pedagogas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, kelių knygų ir populiarių vadovėlių studentams autoriams, buvęs Mykolo Romerio universiteto dėstytojas.
Susitikimo metu jis pristatė ir 2013 m. išleistą knygą „Slenkstis. Pokalbiai su Antanu Saulaičiu SJ“ (parengė „Mažosios studijos“ bendradarbė Jūratė Kuodytė). Pokalbiuose dalijimąsi mintimis apie savo gyvenimo aplinką ir kaip ji veikia žmogaus dvasią.
Jėzaus Draugija (lot. Societas Jesu, sutrumpintai SJ arba SI) – Romos katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m. Ordino įkūrėjas, kontreformacijos ir inkvizicijos vienas iniciatorių Ignacas Lojola (1491 – 1556). Ordinas tiesiogiai pavaldus popiežiui. Lietuvoje ordinas atsirado 1569 metais. Juos pasikvietė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Jie steigė kolegijas, perėmė Vilniaus ir Varnių kunigų seminarijas, leido knygas lietuvių kalba. 1579 m. jėzuitai , karliaus Stepono Batoro ir popiežiaus Grigaliaus XIII leidimu įsteigė Vilniaus akademiją – universitetą. 1773 metais, įsteigus Lietuvoje Edukacinę komisiją, švietimas iš jėzuitų perimtas valstybės žinion. Caro laikais ir bolševikinės okpacijos metais jie galėjo gyvuoti tik pogrindyje. 1990 m. oficiali jėzuitų veikla buvo atnaujinta.
