Galilėjos ežero (Izraelis) dugne šios šalies mokslinė ekspedicija aptiko didelį maždaug 70 metrų skersmens ir 10 metrų aukščio megalitą, kuris, spėjama, galėjo būti pastatytas tuo pat metu, kaip ir garsusis Stounhendžas Solsberio lygumoje Anglijoje, pranešė „Popsci.com“.
Biblijoje dažnai minimas Galilėjos ežeras susijęs su keliais Jėzaus stebuklais: jo paviršiumi jis žingsniavo pas valtyje laukiančius apaštalus, šiame ežere Petras, jo liepimu dar kartą užmetęs tinklą, ištraukė jį pilną žuvų, netoli ežero keliais kepalėliais duonos ir keliomis žuvimis buvo pamaitinti tūkstančiai Jėzaus pasiklausyti atėjusių žmonių.
Tačiau šį kartą Galilėjos ežeras į laikraščių puslapius pateko dėl Ben Guriono, Tel Avivo ir Haifos universitetų bei Izraelio Okeanografijos ir limnologijos instituto mokslininkų padaryto atradimo. Maždaug 10 metrų gylyje mokslinės ekspedicijos narai ir laivų sonarai aptiko milžinišką akmeninę konstrukciją, kuri galėjo būti pastatyta maždaug prieš 4000 metų.
Šios ekspedicijos atliktų tyrimų medžiaga paskelbta žurnale „The International Journal of Nautical Archaeology“.
Pranešama, kad šis povandeninis megalitas sudarytas iš bazaltinių blokų ir luitų, kurių bendra masė siekia 60 tūkstančių tonų. Mokslininkų teigimu, sprendžiant iš šios struktūros formos, ji vargu ar gali būti laikoma natūraliu geologiniu dariniu: veikiausiai ji buvo žmogaus rankų kūrinys.
Pirmą kartą ežero dugne stūksantį akmeninį iškilimą narai pastebėjo dar 2003 m. vasarą. Jie apžiūrėjo akmenis, tačiau jokių požymių, kad jie galėjo būti apdoroti akmentašių, nerado.
Izraelio mokslininkų teigimu, išoriškai ši piramidės pavidalo akmenų ir luitų sankaupa panaši į senovėje ant laidojimo vietos pastatytą megalitą. Neatmetama prielaida, kad jis buvo pastatytas dar tais laikais, kai čia buvo sausuma, kurią vėliau apsėmė ežero vandenys. Beje, jei vis dėlto megalitas buvo pastatytas pačiame ežere, jis galėjo būti naudojamas kaip žuvų maitinimo vieta, nes bazaltas jas traukia. Galilėjos ežere archeologai jau yra radę tokių žuvų auginimo vietų, tačiau tokių akmenų sankaupų skersmuo tebuvo tik maždaug 4 metrai.
Izraelio mokslininkai netoli ežero yra radę ir kitų megalitų, kurių amžius siekia apie 4 000 metų. Jei dugne esanti akmeninė piramidė iš tikrųjų buvo pastatyta panašiu laikotarpiu, gali būti, kad ji yra šiaurinė senovinio miesto Bet-Jeracho komplekso dalis, mano archeologai. Pasak jų, tai buvo labiausiai įtvirtintas šio regiono ir iš esmės viso Izraelio miestas.
