„Jokios tiesioginės grėsmės kuriai nors NATO sąjungininkei nematome. Kita vertus, niekada negali būti garantuotas dėl taikos. Tačiau kokios nors informacijos, rodančios, kad kuri nors iš NATO sąjungininkių susiduria su tiesiogine grėsme, neturime”, – portalui „Delfi“ teigė J. Stoltenbergas.
„Pasaulis tapo pavojingesnis ir NATO sąjungininkėms. Vis dėlto NATO ganėtinai sustiprėjo. Teko stebėti, kaip elgiasi Rusija, ypač nuo 2014 metų, kai buvo neteisėtai aneksuotas Krymas. Tada NATO žengė istorinį žingsnį kolektyvinės gynybos užtikrinimo kryptimi”, – tikino jis.
Prabilta apie Maskvos keliamą grėsmę
ELTA primena, kad artėjant antrosioms Rusijos vykdomo karo Ukrainoje metinėms, pradėta kalbėti apie besikeičiančią Europos Sąjungos ir NATO saugumo padėtį bei Maskvos režimo keliamą grėsmę.
Vasario pradžioje, prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje J. Stoltenbergas teigė, kad „turime greičiau atkurti ir išplėsti savo pramoninę bazę, padidinti tiekimą Ukrainai ir papildyti savo pačių atsargas“.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sausio viduryje teigė, kad planuojama kurti bendrą Baltijos šalių gynybos liniją, taip ruošiantis galimam karui.
Apie galimo karo tarp Rusijos ir NATO grėsmę įspėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Sausio pabaigoje valstybės vadovas teigė, kad jeigu Kremliaus režimas pasieks pergalę Ukrainoje, jis imsis savo „ambicingesnių planų“ ir mes iššūkį visam „demokratiniam pasauliui“.
