Šiaurės Afriką ir Vidurio Rytus drasko vidaus konfliktai. Daugumą šio regiono valstybių valdė ar tebevaldo autoritariniai režimai, kuriems, regis, ateina galas. Šiame regione glūdi didžiuliai energetinių resursų – naftos ir dujų – klodai. Atrodo, kad tenykščiams gyventojams diktatoriški režimai pabodo, ir tai skatina neramumus ar net ginkluotą kovą, o energetinių išteklių gausa ir terorizmo grėsmė neleidžia Vakarų valstybėms ramiai stebėti vidinius regiono valstybių konfliktus. Daugumą šių šalių drasko vidaus ir išorės jėgos, siekiančios sugriauti jų stabilumą.
Jemenas – ne išimtis, jame veikia, ko gero, daugiausia tiek vidinių, tiek ir išorinių jėgų, kurios daro įtaką neramumams šioje Persijos įlankos valstybėje.Jemenas – prezidentinė respublika Arabijos pusiasalyje. Ši šalis yra vienintelė respublika Arabijos pusiasalyje ir viena iš aštuonių visame arabų pasaulyje. Tačiau Jemenas – neturtingiausia arabų pasaulio valstybė: apie 40 proc. šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, o vidutinis uždarbis per dieną nesiekia nė 3 dolerių.
Kodėl ši šalis tokia neturtinga, nors yra patogioje vietoje? Jemeno geografinė ir geopolitinė padėtis tikrai palanki: valstybė įsikūrusi Raudonosios ir Arabijos jūrų bei Adeno įlankos prieigose, pačiame Arabijos pusiasalio kyšulyje prie svarbiausių naftos tanklaivių kelių Persijos įlankoje. Be to, Jemeno gelmėse glūdi apie 0,2 proc. pasaulio naftos atsargų. Atrodytų, patogi geografinė padėtis ir energetiniai ištekliai turėtų teikti Jemenui stabilumo, tačiau taip nėra. Kokios priežastys lemia, kad Jemenas toks nestabilus ir artėja link žlugusios valstybės statuso?
Priežasčių, kurios daro destruktyvią įtaką Jemeno raidai, tikrai daug: tiek socialinių ir ekonominių, tiek politinių ir geopolitinių.
Istoriškai taip susiklostė, kad Jemeno Respublika yra gana nevienalytė valstybė: ji 1990 m. susikūrė susijungus Jemeno Arabų Respublikai (Šiaurės Jemenui) ir Jemeno Liaudies Demokratinei Respublikai (Pietų Jemenui). Tarp šiaurinio ir pietinio Jemeno ryškūs konfesiniai skirtumai: šiaurėje gausu šiitų, o šalies pietuose įsitvirtinę sunitai, jie daugiausia yra genčių nariai ir jaučiasi diskriminuojami, neretai sukyla prieš vyriausybės, kurioje dominuoja šiauriečiai, pajėgas. Respublikos prezidentas Ali Abdullah Salehas piniginėmis išmokomis vis bando užglaistyti pietinių genčių nepasitenkinimą, tačiau pinigų srautas senka....
Jemeno šiitai – specifinė gyventojų dalis, turėjusi savo imamatą iki pat XX a. vidurio, tad religinės nuostatos čia ypač jaučiamos. Konfesinė trintis tarp šiauriečių ir pietiečių vyksta daugiausia dėl to, kad Jemeno Respublikoje nėra ryškiau dominuojančios religinės grupės: apie 52 proc. tikinčiųjų yra sunitai, o šiitų yra apie 46 procentus.
Religiniai nesutarimai tarp Jemeno pietų ir šiaurės ypač destruktyvūs, tačiau ne ką mažiau pavojaus šalies ateičiai kelia sparčiai didėjantis gyventojų skaičius.
Šiuo metu Jemene gyvena apie 24 mln. gyventojų, net 73 proc. piliečių yra jaunesni kaip 30 metų. Apie 35 proc. gyventojų neturi darbo. Jaunimo tarpe nedarbas dar labiau išplitęs: apie 50 proc. 18–28 metų gyventojų yra bedarbiai. Akivaizdu, kad Jemeno jaunimas visiškai neturi ateities vizijų ir perspektyvų, ir tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nereikėtų. Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja, kad 2050 metais šioje arabų valstybėje gyvens per 80 mln. gyventojų. Neabejotina, jog gausėjanti populiacija tik dar labiau apsunkins Jemeno raidą. Šalis jau ir dabar yra apimta gilios ekonominės krizės: gerokai pakilo maisto ir vandens kainos, vis dažniau dingsta elektra, trūksta benzino.
Mokslininkai prognozuoja, kad pasaulinės maisto produktų bei vandens kainos ir toliau sparčiai kils, o JT teigia, jog Jemenas taps pirmąja pasaulyje valstybe be gėlo vandens atsargų. Visa tai skatina jaunąją šalies kartą išeiti į gatves, kelti sumaištį šalies viduje ir siekti prezidento A. A. Saleho pasitraukimo. Verta paminėti, kad didžiausi protestai vyksta sostinėje Sanoje, Adeno uostamiestyje bei keliuose kituose miestuose. Protestų beveik nėra mažesniuose miestuose, maištų taip pat rečiau kyla šalies pietuose, kuriuos, kaip minėta, dosniai remia prezidentas. Tai rodo, jog Jemene pagrindiniai protestuotojai yra jauni ir šiokį tokį išsilavinimą turintys gyventojai: jiems pabodo skurdas ir perspektyvų nebuvimas.
Dar viena tiksinti bomba Jemene – tai teroristinės ir separatistinės grupuotės. Jemene aktyviai veikia „Al Qaeda“ grupuotė – „Al Qaeda“ Arabijos pusiasalyje“ (Al-Qaeda in the Arabian Peninsula; AQAP). Ši grupuotė susikūrė 2009 metų pradžioje ir Jemene turi apie 500–600 kovotojų. AQAP siekia nuversti provakarietišką valdžią Jemene (pirmiausia prezidentą A. A. Salehą) bei Saudo Arabijoje ir įtvirtinti savo režimą. Kad provakarietišką valdžią Saudo Arabijoje šiai grupuotei nuversti nepavyks, net neabejojama, tačiau Jemeno situacija sudėtingesnė. Pastaruosius kelerius metus Jemenas laikomas viena labiausiai tikėtinų vietų, iš kurios gali būti surengtas išpuolis prieš JAV ar kitą Vakarų valstybę. 2009 metų pabaigoje Jemene teroro aktui ruošėsi nigerietis Umaras Faroukas Abdulmutallabas, tačiau ši ataka nebuvo sėkminga: bomba keleiviniame lėktuve virš Detroito nesprogo. Po šių įvykių svariai išaugo JAV finansinė parama Jemenui: 2010 metais Vašingtonas kovai su AQAP Sanai skyrė 150 mln. dolerių. Tačiau pinigai senka sparčiau, nei A. A. Salehas tikėjosi, tad Jemeno vadovybės kova su teroristinėms organizacijomis nėra sėkminga. Taip pat verta prisiminti ir Adene įsikūrusius separatistus, kurie siekia užimti šį svarbų uostą. Jemeno karinėms pajėgoms sunkiai sekasi kovoti su ekstremistais, tad šalies pietuose separatistai pamažu perima kontrolę į savo rankas...
Šiuo metu Jemene tvyro slogi nuotaika, o kokia politinė ateitis laukia respublikos? Visų pirma būtina paminėti, kad prezidentas A. A. Salehas jau pažadėjo 2013 m., kai baigsis jo kadencija, pasitraukti iš posto, tad politinis elitas pasikeis iš esmės. Nors šiuo metu Jemeną ir kamuoja vidaus problemos, dabartinis prezidentas užsienio politikos ekspertų yra vertinamas kaip ganėtinai sumanus vadovas, jau ilgiau kaip 35 metus valdantis Jemeną. Per šį laikotarpį sukaupta patirtis padeda išlaviruoti tarp šalies vidaus ir išorės problemų. Antra, sunku tikėtis, kad 2013 metais (jei A. A. Salehas iki to laiko išliks poste) Jemene padėtis pasikeis į gerąją pusę, mat politinė opozicija yra beveik visiškai islamistinė. Vienas opozicijos lyderių – dvasininkas Abdulas Majeedas al-Zindani – JAV žvalgybos yra įtrauktas į teroristų sąrašus. Trečia, Vakarų valstybės (labiausiai JAV) nėra suinteresuotos, kad Jemeno politikoje įvyktų sparčių pokyčių. Kol A. A. Salehas kovoja su AQAP, tol Vašingtonas aktyviai nesikiša į Jemeno politiką. JAV, remdamos šalį piniginėmis dotacijomis, siekia sutrukdyti teroristams, tačiau nesistengia, kad įvyktų pokyčiai vidaus politikoje. Akivaizdu, kad politinė Jemeno padangė nebus šviesi: žvelgiant į šalies ateitį matyti tik niūrios prognozės, o ne šviesios perspektyvos.
Dabartiniai Jemeno piliečių protestai yra kiek kitokie nei maištų bangos, įvykusios Tunise ir Egipte: Jemene visiškai nėra vidurinės gyventojų klasės. Nors, kaip minėta, per 70 proc. gyventojų jaunesni nei 30 metų, jaunimas nėra išsilavinęs. Sėkmės istorija, kai Egipte jaunoji išsilavinusi karta nuvertė autoritarinį režimą, Jemene vargu ar pasikartos. Labiausiai tikėtina, kad šalies prezidentas išsilaikys poste iki kadencijos pabaigos. Tad manoma, kad iki pat 2013 m. Jemene bus sąlyginis stabilumas valdant A. A. Salehui. Jeigu autoritarinis jo režimas žlugs, šalyje įsivyraus chaosas, tuo pasinaudoję įsitvirtins islamistai ir Jemenas taps toks pat kaip kaimyninis Somalis, kuris laikomas žlugusia valstybe. Žinoma, galima tikėtis, kad įsikiš Vakarų valstybių ar tarptautinių organizacijų pajėgos ir pasistengs apsaugoti respubliką nuo islamistų, tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas.... Akivaizdu, kad ir kas įvyktų ateityje, Jemeno Respublika – tai šalis ant parako statinės, kuri bet kuriuo metu gali sprogti.
