Nuotraukose matomas plačiai besišypsantis Karenas – vienintelis aštuonerių metų sulaukęs Jekaterinos Litvinionok sūnus. Ir nors dar prieš keletą dienų Jekaterina žvelgė į sveiką savo sūnų, šiai dienai moteris negali nė per žingsnį atsitraukti nuo ligoninėje gydomo sūnaus.
Norėjo izoliuotis pas tėvus
Praėjęs sekmadienis tapo lemtingas tiek Jekaterinai, tiek jos sūnui. Aštuonmetį Kareną itin skaudžiai savame kieme užsipuolė sarginis šuo ir sužalojo mažametį.
Jekaterina naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad viešnagė pas tėvus į Pabradės rajoną turėjo būti tarsi mažas jos ir aštuonmečio sūnaus Kareno pabėgimas nuo viso koronaviruso šurmulio.
„Mes dėl koronaviruso nutarėme išvažiuoti į Pabradės rajoną, kad galėtume izoliuotis nuo visų, išvykome pas mano tėvus į kaimą. Buvo sekmadienis, o kadangi tiek mano tėvai, tiek mes esame labai tikintys, todėl visi tą dieną pasimeldėme, skaitėme Bibliją.
Vėliau Karenui leidome išeiti į kiemą. Mano tėvai ūkininkai, ten pas juos yra didžiulė teritorija, kurią saugo sarginiai šunys“, – prisimena aštuonmečio mama.
Sūnų rado šuns nasruose
Išėjus sūnui pažaisti uždarame kieme, moteris trumpam nuvažiavo pas brolį į Pabradės poligoną perduoti jam siuntinį. Jekaterina skaičiuoja, kad užtruko daugiausiai pusvalandį.
Grįžusi moteris pastebėjo, kad prie namų nėra bėgiojančio Kareno, tačiau pagalvojo, kad jis galbūt bus išvažiavęs pasivažinėti su savo elektriniu paspirtuku ar dviračiu.
„Užėjau namo, pasidarė neramu, pajaučiau, kad kažkas yra negerai. Nuėjau pažiūrėti į kiemą, šaukiau sūnaus vardą. Staiga išgirdau nerišlų stenėjimą, pradėjau eiti gilyn, ieškojau, iš kur sklinda garsas.
Garsas sklido iš ten, kur buvo pririštas šuo“, – lemtingas akimirkas atkuria aštuonmečio mama.
Vaizdus, kuriuos pamatė vėliau, Jekaterina vadina pačiu baisiausiu savo košmaru: „Prisiartinau prie to šuns ir pamačiau, kaip šuo stovi virš mano sūnaus galvos ir ją graužia. Mano sūnus visiškai nejudėjo.
Norėjau prisiartinti prie šuns, bet pati jo bijojau, mano šešiolikmetė sesuo pakvietė tėvą, jis atbėgo ir nuvedė šunį.
Aš sūnų paėmiau ant rankų, iškviečiau greitąją pagalbą, pamačiau, kaip ta veido pusė, kurią graužė šuo, atrodo... Pamačiau, kad nėra tos veido pusės, aplink viskas buvo kraujuota, plaukai išrauti. Galvojau, kad mano vaikas numirs man ant rankų“, – ašarų nesulaiko moteris.
Operacija truko šešias valandas
Sunkiai sužalotas aštuonmetis nedelsiant greitosios pagalbos medikų buvo nugabentas į Vilniaus ligoninę, pakeliui prisijungė ir reanimobilis.
Kareno mamą medikai patikino, kad operacija netruks trumpai, viskas gali užtrukti net ir iki poros valandų. Tačiau berniuko sužalojimai buvo tokie stiprūs, kad jį operuoti prireikė net šešių valandų:
„Operuojant Kareną paaiškėjo, kad yra labai gilios kąstinės žaizdos, užkabinti plaučiai, žaizdos krūtinėje, į plaučius buvo priėję ir oro, todėl užtruko operacija. Iš pradžių tvarkė krūtinę, plaučius, vėliau perėjo prie nugaros ir galvos“.
Tačiau Jekaterina sako, kad ji tikėjimo dėl savo sūnaus gyvybės neprarado nė menkiausiai akimirkai ir jau vakar įvyko tai, ką moteris iki šiol vadina stebuklu.
„Jam nuo vakar atjungė vamzdelius, drenus ištraukė iš plaučių ir krūtinės, jis visą laiką buvo pajungtas prie aparatų, o nuo vakar gali kvėpuoti pats. Mūsų gydytojai Lietuvoje yra stebukladariai, ką jie padarė yra sunku suvokti“, – džiaugsmo ašarų neslepia aštuonmečio mama.
Situacija gerėja
Antradienį berniukas buvo perkeltas iš reanimacijos skyriaus, o perrišimą atlikę medikai pastebėjo, kad kol kas žaizdos gyja gražiai, svarbiausia, kad nekyla temperatūra. Mat kadangi šuns žaizdos buvo itin purvinos, tai galėjo sukelti ir įvairias infekcijas, tačiau kol kas situacija, atrodo, tik gerėja.
„Situacija juda tik geryn, šiandien man pavyko jį ir sriuba pamaitinti. Skausmo jis kol kas nejaučia, nes jam yra nenutraukiamai leidžiamas morfinas.
Kol kas medikai prognozuoti nieko negali, nes šuns įkandimai yra labai rimti. Sakė nusiteikti, kad jei viskas bus gerai, tai traumatologiniame skyriuje būsime apie dvi savaites.
Jau yra susitarta su grožio chirurgijos klinika, jie pažadėjo mums pačia geriausią chirurgų komandą, kai tik galės pradėti atstatomąsias procedūras“, – sako Jekaterina.
Deja, pasekmės aštuonmečiui po šuns sukandžiojimų yra sunkiai atitaisomos. Berniukui yra stipriai apkandžiotos ausys, gilios kąstinės žaizdos nugaroje ir krūtinėje.
Užpuolimą prisimena ir Karenas
Paklausus, ar pats Karenas prisimena lemtingą šuns užpuolimą, Jekaterina sako, kad jis viską prisimena kuo puikiausiai, tačiau ji stengiasi sūnaus daug apie tai neklausinėti, kad psichologiniai randai nepadidėtų dar labiau:
„Prisimena jis viską pats. Kartu su tuo sarginiu šunimi laikome ir dar vieną, jos vardas Mopa. Karenas manęs vis klausinėja ir man taip širdį suspaudžia, aš neturiu ką, jam atsakyti... Jis vis pasakoja, kad kieme sušlapo jo pirštinė ir jis atėjo pažaisti su Mopa, lyg ir viskas gerai buvo. O tuomet kitas šuo užsipuolė Kareną ir jis vis klausia: „O kodėl tam kitam šuniui aš taip nepatikau?“, – jautriai kalba Jekaterina.
Šiuo metu aštuonmetis sparčiai sveiksta ligoninėje, tačiau po to berniuko lauks ilgas gijimo kelias. Reikalinga bus reabilitacija, chirurgų operacijos, siekiant sugrąžinti buvusią berniuko išvaizdą, o kur dar ir psichologų pagalba bei mokymasis iš namų. Taigi, sukaupusi savo drąsa, Jekaterina kreipiasi į visuomenę ir prašo šią sunkią valandą padėti jos šeimai.
Naujienų portalą tv3.lt Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vadovė Julija Samorokovskaja patikino, kad kovo 22 d. buvo gautas iškvietimas, kuriuo informuota apie šuns sukandžiotą, 2011 m. gimusį berniuką. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Prisidėti prie pagalbos šeimai galite šiais būdais: Paskirtis: Karen Šachparonian gydymui; SWEDBANK; Benas Šachparonian; LT467300010162056449; Paypal paypal.me/Bkrenas
