,,Siekiama kaip nors įstatymiškai reglamentuoti ir skatinti nenaudojamų žemių panaudojimą, kad jų liktų kuo mažiau”, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, aiškindamas priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta keisti žemės mokesčio skaičiavimo tvarką ir pereiti prie vidutinės rinkos vertės.
Jis neatmeta, kad kai kurių nekilnojamojo turto rinkos atstovų nuogastavimai, jog dėl to kils žemės kaina, turi pagrindo, ir ,,prie miestų kai kuriais atvejais gali atsitikti, kad žemė čia gali pabrangti”. Ministro teigimu, tai gali turėti įtakos ir spartinant užsitęsusį žemės grąžinimo buvusiems savininkams procesą, tačiau svarbiausia, kad liktų kuo mažiau apleistos žemės.
,,Daugeliu atvejų nenašiose žemėse visiškai sėkmingai gali būti vystoma mėsinė avininkystė, galvininkystė. Žemė gali būti panaudojama ir tokiu būdu”, - aiškino jis.
Nuo 2013 metų pasikeitus mokėjimo už žemę tvarkai, mokestis skaičiuojamas ne nuo indeksuotos žemės vertės, bet nuo vidutinės rinkos vertės, o vietoje 1,5 proc. mokesčio numatytas 0,01-4 proc. intervalas. Savivaldybės tarybos gali nustatyti kelis mokesčio tarifus, atsižvelgdamos į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, sklypo naudojimo būdą ar jo nenaudojimą, sklypo dydį, buvimo vietą ir kitus kriterijus.
