Atšilus orams atlapojome visus langus, o laisvą pusdienį skubame į gamtą. Tačiau pasitaiko, kad iš parko ar paplūdimio grįžtame ne pailsėję, bet suirzę dėl pernelyg didelio triukšmo, kurį sukėlė poilsiaujantys greta. O buto langus kai kada net aklinai priverčia užsidaryti daugiabučio kieme vakarojančios kompanijos.
„Bumčikai“ trikdo ir baugina
Ar yra kokios nors taisyklės ir apribojimai triukšmaujantiems ir ką turėtume daryti, jei manome, kad aplinkinių keliamas triukšmas iš tiesų pernelyg didelis?, portalo balsas.lt žurnalistai pasiteiravo Lietuvos policijos departamento atstovo Sigito Urbono.
Pasak jo, viešąją rimtį trikdo ir garsios kalbos, ir automobilis, jei iš jo, pravažiuojančio pro šalį ar stovinčio viešoje vietoje, sklinda garsi muzika, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse už tai numatyta atsakomybė.
„Pavyzdžiui, jūs nuvažiavote prie ežero, ir iš netoli stovinčio kitų poilsiautojų automobilio sklinda „bumčikai“. Tai akivaizdus pažeidimas, nes šio kodekso 183 straipsnis nustato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas, grojimas muzikos instrumentais be kitais garsą skleidžiančiais aparatais arba kiti panašūs veiksmai yra viešosios rimties trikdymas“, – sako jis.
Pasak pareigūno, muzika iš važiuojančio automobilio, taip pat yra pažeidimas. Aikštelėse prie namų, pavyzdžiui, daugiabučių kiemuose, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešose vietose – bet kur triukšmo negali būti.
„Aš nekalbu apie tuos žmones, kuriems visada viskas užkliūna, kurie visur mato vien problemas, bet jeigu gatvėje pravažiavęs pro šalį automobilis dėl iš jo sklindančio triukšmo jums kelia diskomfortą, nepatogumus, tai jau yra to automobilio vairuotojo nepagarba visuomenei“, – sako S. Urbonas. Jis pastebi, kad „bumčikų“ mada atėjusi iš kitų šalių, neretai iš tikrųjų trikdo aplinkinius.
„Kai kuriose tam tikro mentaliteto žmonės ypač mėgsta važinėtis po savo rajoną paleidę „bumčikus“ ir visus gąsdinti, kokie jie „kieti“, nepažeidžiami. Kai tokie veikėjai važinėja miestelių gatvėmis kaip nori, pažeidžia įprastas elgesio taisykles, kiti žmonės jaučiasi nesaugūs“, – pastebi pareigūnas.
Ir ne taip svarbu, kokio stiprumo tas sklindantis garsas. Viena vertus, žmonės nevienodai toleruoja tokio pat garsumo triukšmą, kita vertus, dieną į tokį patį triukšmą mes reaguojame vienaip, vakare ir naktį kitaip.
„Viešojoje erdvėje niekada negalima triukšmauti. Net jei sustoję po langais „papypsėsite“ draugei, kad ji jau išeitų, tai jau yra pažeidimas. Matavimų nereikia. Svarbus pats pažeidimo faktas“, – aiškina policijos atstovas.
Pasiteiravus, dėl ko dažniausiai kreipiasi žmonės, S. Urbonas pasakoja, kad atšilus orams jaunimas mėgsta sustoti aikštelėse ir klausytis „bumčikų“.
„Ir visas rajonas, visų aplinkinių namų gyventojai kenčia. Uždaryti langų nesinori, nes bute bus labai karšta, o jei paliekate atvirus langus, jus erzina jų skleidžiamas triukšmas. Tokiu atveju iš karto skambinkite 112, ir mes reaguosime. Žinoma, jei tokį nusižengimą asmuo padarė pirmą kartą, nuobauda nebus didelė – įspėjimas ar keliasdešimties litų bauda. Bet jeigu antrą kartą per metus padaro tokį patį pažeidimą, bauda jau gerokai didesnė – nuo 300 iki 1000 litų. Dažniausiai skiriama vidutinė, apie 750 litų bauda, bet ji taip pat jau skausminga. Taigi, sankcijos yra gana veiksmingos“, – aiškina pareigūnas.
Už kalbėjimą telefonu balkone – bauda
Pareigūnas pastebi, kad į tokį patį triukšmą dieną ir vėlyvą naktį aplinkiniai reaguos skirtingai.
„Aš net nekalbu apie remontus po 18 valandos ar skalbyklės įjungimą po 22-os valandos. Tai akivaizdūs pažeidimai. Bet kai žmogus normaliai kalba telefonu, garsas yra apie 60 decibelų. Jei jūs balkone kalbėsitės telefonu vakare, niekas greičiausiai nekreips dėmesio. Net jei kalbėsite, pavyzdžiui, 22 valandą, kai dar važiuoja miesto transportas ir yra stiprus foninis miesto triukšmas, jūsų kalbėjimas pernelyg neišsiskirs ir netrikdys aplinkinių. Tačiau jeigu jūs taip pat kalbėsite, kai miestas jau ilsisi, pavyzdžiui, 1 valandą nakties – jūsų balsas skambėte skambės ir tai jau bus viešosios rimties pažeidimas“, – aiškina S. Urbonas.
Pasak jo, pareigūnai neretai sulaukia klausimų, ar reikia matuoti triukšmą, sklindantį iš kaimyninio buto, ir kaip jį išmatuoti. Tačiau, pastebi S. Urbonas, triukšmo lygio matavimus atlieka ne policija, o Visuomenės sveikatos centrai. Kita vertus, jei erzina ne laiku įjungtas dulkių siurblys ar skalbyklė, kaimynams paprasčiau susitarti patiems, nes šie centrai dirba tik įprastu darbo metu, o tyrimai kainuoja pinigus.
„Bet policijos pareigūnams, reaguojantiems į triukšmą, nekyla problemų dėl triukšmo lygio nustatymo. Per metus mes nubaudžiame apie 8500 piliečių už viešosios rimties trikdymą. Mums matavimų nereikia, nes mes fiksuojame patį faktą – sukeltas triukšmas, buvo sutrikdyta viešoji rimti. Ją gali sukelti ir vaikas, tris minutes daužęs laiptinės duris. Net jei jis pats ar jo tėvai atvykusiems pareigūnams aiškins, kad netriukšmavo, Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta, kokiais duomenimis remdamiesi pareigūnai priima sprendimą. Juk bus liudytojų parodymai“, – aiškina S. Urbonas.
Pasak jo, kartais baudas gavę triukšmautojai bando skųstis, kad niekas nebuvo atvažiavęs matuoti, kokiu garsu bute jie klausėsi muzikos. Tačiau policijai pakanka to, kad adekvatus žmogus iškvietė pareigūnus, o liudytojai patvirtino, kad triukšmas jiems taip pat sukėlė diskomfortą.
Gimtadienio švęsti bute negalima
S.Urbonas pasakoja, kad sulaukę nuobaudos dalis gyventojų nustemba – tai negi savo bute negalima švęsti gimtadienio?
„Jei prisimenate, prieš kelias dešimtis metų ne tik gimtadienius, bet ir vestuves butuose švęsdavome, nes daugiau nebuvo kur. Šiais laikais žmonės dėl nedidelių pasibuvimų dažniausiai susitaria, ir kaimynai skundžiasi tik tokiais atvejais, jei nuo sklindančio triukšmo beveik susikalbėti negali. Tačiau iš tikrųjų švęsti bute negalima, nes trukdote kitiems“, – įspėja pareigūnas.
Beje, pastebi jis, triukšmo bute normos taikomos visus metus, neišskiriant nei Naujųjų metų, nei kitų švenčių. „Juk net jei jūs švenčiate naujuosius, gal už sienos gyvenančiam kaimynui – autobuso vairuotojui į darbą reikės keltis 5 valandą ryto“, – primena S. Urbonas.
Nesirūpinkite, kad pažeidėjas paspruks
Ne visuomet viešosios rimties pažeidimus, o paprastai sakant – didelį erzinantį triukšmą įmanoma užfiksuoti. Tarkime, aikštelėje tarp namų „papypsėjote“ kelias sekundes, ir nuvažiavo. Arba iškvietėte kieme vidurnaktį triukšmaujantiems paaugliams ar tarp daugiabučių automobilyje besilinksminančiai kompanijai policiją, o kol pareigūnai atvažiavo, jų jau nebeliko. Tačiau svarbiausia, aiškina S. Urbonas, užfiksuoti, kad pažeidimas buvo.
„Nebijokite skambinti 112. Ne guoskitės vieni kitiems, bet praneškite. Ir nieko baisaus, jei per tą laiką, kol atvažiuos pareigūnai, jie išsiskirstys ar pabėgs. Taip tikrai būna. Bet jei vieną kartą pabėgs, kitą kartą, kai kils triukšmas, vėl skambinkite. Paprastai žmonės skambina ir skundžiasi, kai tokie atvejai dažnai kartojasi, o mes tokius pranešimus fiksuojame. Žinodami, kad tam tikroje vietoje yra „probleminis taškas“, formuodami patruliams užduotis, taip sudėliojame maršrutą, kad jie pravažiuotų pro tas vietas. Užduotys patruliams formuojamos kiekvieną dieną, ir į pranešimus atsižvelgiame“, – sakė S. Urbonas.
Pareigūnas pridūrė, kad pranešantiems apie triukšmą žmonėms nebūtina pažinti, kad kieme triukšmauja, pavyzdžiui, Jono iš trečiojo aukšto sūnus Petriukas.
„Jeigu paaiškės, kad triukšmauja nepilnamečiai, mes patys nustatysime, kas jų tėvai. Bet reikia, kad žmonės nebūtų abejingi ir patys skambintų – juk pravažiuodami pro šalį pareigūnai ne visuomet gali pastebėti, kad tarp krūmų pasislėpę jaunuoliai krečia nesąmones, rėkauja, girtauja“, – balsas.lt žurnalistams sakė Policijos departamento atstovas S. Urbonas.
