Daug rašoma apie nuomuotojo emocijas, bandoma kurti iš svetimo turto verslą, o reikia tiek nedaug, tik geros sutarties kuri saugotų nuomuotojo turtą ir interesus, o nuomininkams įjungtų atsakomybės jausmą, tinkamai prižiūrėti svetimą, beje labai brangų turtą. Dabartiniai įstatymai gina piknaudžiautojus, nes jeigu nuomotojas tvarkingai laikosi susitarimo, moka mokesčius tai ir nereikia jokių teismų. Įstatymus būtina keisti kuo skubiau, jokių bylinėjimųsi po 3 metus, taip neliktų jokių baimių nuomoti.

Ziurek,kad tu rytoj nebutum valkata. Siandien erelis,rytoj-gaidelis

,nuo 2000 iki mokesčių atskaito 60 eur, kas mėnesį, o išėjus į pensiją gausiu po 28 eur iš tų ,,alle,,fondų. Susikūrė hebrytė darbo vietas ir gyvena kaip balti žmogai.

Manau, kad problemą palengvintų tai, jei valstybė pati statytų namus ir butus juose nuomotų jaunom šeimom. Ne socialinius būstus, juos vadinti reikėtų kitaip. Ir piktnaudžiautojams su valstybe kovoti būtų sunkiau.

Jei nuomininkai neišsikrausto su vaikais graziuoju, atsineši buteli, draugu ir pradedi rukyti kambaryje ir sakai kvieciu vaiku teises ir tada susimastys

Netikę įstatymai. Man padovanojo butą su deklaruota jame šeima. Jie gyvena, o aš nepageidauju jų. Yra du vaikai. Išprašyti neįmanoma. Turėtų naujas buto savininkas spręsti ar gali jie toliau gyventi.

Turbūt suprantate šio straipsnio esmę? Visa esmė, atimti teisią nuomoti butus mažiesiems savininkams ir atiduoti įmonėms(korporacijoms). Čia vėl viena sąmokslo teorijų pildosi. Varoma propoganda, kad mažiukai nesusitvarko, o va įmonėms matot, tai būtų ne problema ir po teismus pavaikščioti. Nupirktas lobistinis straipsnis.

Įsileidi pasamdytą žmogų gyventi šalia nuomininko ir kažin kiek ilgai tvers būti kartu vienam bute su svetimu žmogum

Pirmiau galėtų buti buto šeiminikų skelbiminai kurie normalūs ir kurie varkes suka iš savo buto ir nuomininkus žaloja baisu .

Aš dažnai iš nuomotojų gaudavau prišnerkšta butą nereikia lia lia kad tas kas gyvena prišnerkšia po to buto šeimininkai kitiems palieka kad sutvarkytų ir išmeta.