• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jeigu mūsų vaikystė būtų buvus kitokia, mes būtume matę savo tėvą švelniai leidžiant lietis sunkių, nemalonių motinos jausmų protrūkiui. Kasdien būtume turėję progos įsitikinti jį meiliai rūpinantis mūsų motina ir ją atjaučiant, ko jai iš tikrųjų ir reikėjo iš mylimo vyro.

REKLAMA
REKLAMA

Mes būtume galėję matyti savo motinos pasitikėjimą tėvu, kaip ji atvirai dalijasi su juo savo išgyvenimais, jo nekaltindama, visada rasdama jam pateisinimą. Būtume patyrę, jog žmogus gali būti nusiminęs ir neatstumti kito savo nepatiklumu, vengimu, nepateisinimu, jausmų kaitaliojimusi, šaltumu ar neatlaidumu. Per aštuoniolika brendimo metų būtume išmokę valdyti savo jausmus taip, kaip išmokome vaikščioti ar skaičiuoti. Tai būtų virtę tokiu pat įpročiu, kaip vaikščiojimas, dainavimas, skaitymas ar pinigų skaičiavimas.

REKLAMA

Bet daugeliui iš mūsų neteko to išmokti. Mes praleidome tuos aštuoniolika metų, mokydamiesi nesėkmingo bendravimo. Dabar, kai nesugebame reikiamai valdyti jausmų ir jų reikšti, labai sunku išmokt gražiai bendrauti, kai mus užplūsta neigiami jausmai. Kad suprastumėte, kaip tai iš tikrųjų sunku, pabandykite atsakyti į šiuos klausimus.

REKLAMA
REKLAMA

1. Kaip parodote savo meilius jausmus, kai pykstate ar esate kuo nors nepatenkinti, jeigu tuomet, kai buvote vaikas, jūsų tėvai tokiu atveju ginčydavosi arba laikydavosi susitarimo nesiginčyti?

2. Kaip priverčiate savo vaikus jūsų klausyti, jų nebausdami ir nešaukdami ant jų, jeigu jūsų tėvai, reguliuodami jūsų elgesį, jus bardavo ar aprėkdavo? 3. Kaip prašote didesnės paramos, jeigu vaikystėje jausdavotės visų užmiršti ir apvilti? 4. Kaip atsiveriate ir dalijatės savo jausmais, jeigu bijote būti atstumti? 5. Kaip kalbatės su savo partneriu, jeigu esate užvaldyti tik vieno jausmo: „Aš nekenčiu tavęs"? 6. Kaip pasakote: „Atsiprašau", jeigu vaikystėje jus bausdavo už bet kokią klaidą? 7. Kaip jums pavyksta pripažinti savo klaidas, jeigu bijote būti nubausti ar atstumti? 8. Kaip parodysite savo jausmus, jeigu vaikystėje būdavote baudžiami ar atstumiami, kai nusimindavote ar verkdavote? 9. Kaip paprašysite to, ko norite, jeigu vaikystėje nuolat būdavote baudžiami už tai, kad norite to, ko negalima? 10. Kaip tikitės sužinoti, ką jaučiate, jeigu jūsų tėvai neturėdavo laiko ir kantrybės pasiteirauti, kaip jūs jaučiatės arba kas jums kelia nerimą? 11. Kaip galėsite sutikti su partnerio netobulumu, jeigu vaikystėje jautėte, kad meilę galima pelnyti tik esant tobuliems? 12. Kaip jums pavyks išklausyti skaudžių partnerio jausmų, jeigu niekas neišklausydavo jūsų? 13. Kaip galėsite atleisti, jeigu jums neatleisdavo? 14. Kaip galėsite palengvinti savo skausmą ir nusivylimą išsiverkdami, jeigu jums vaikystėje nuolat kartodavo: „Neverk" arba „Kada gi tu pagaliau paūgėsi?", arba „Tik kūdikiai verkia"? 15. Kaip galėsite ramiai žiūrėti į partnerio nusivylimą, jeigu vaikystėje ilgai jautėtės atsakingi dėl motinos skausmo, kol supratote, kad ne jūs dėl to kalti? 16. Kaip reaguosite į partnerio pyktį, jeigu jūsų tėvai savo pyktį ir nepasitenkinimą išliedavo ant jūsų šaukdami ir ko nors reikalaudami? 17. Kaip galėsite būti atviri savo partneriui, jeigu pirmieji iš tų, kuriems atvėrėte širdį, jus išdavė ar kaip nors pažemino? 18. Kaip tikitės meiliai ir pagarbiai bendrauti su savo partneriu, jeigu jūs per aštuoniolika savo brendimo metų patyrėte tik grėsmę būti atstumti ir palikti likimo valiai? Vienintelis atsakymas į šiuos aštuoniolika klausimų yra toks: mes galime išmokt maloniai bendrauti, bet reikia paplušėti. Mums reikia atidirbti už visus tuos aštuoniolika aplaidumo metų. Nesvarbu, kiek iki tobulumo trūko mūsų tėvams, nes niekas nėra visiškai tobulas. Jeigu iškyla bendravimo sunkumų, tai nėra nei koks nors prakeikimas, nei jūsų tėvų klaida. Paprasčiausiai jums stinga tinkamo, apdairaus, meilaus elgesio įgūdžių, kuriuos galima išsiugdyti. Tikriausiai, skaitydami tuos klausimus, patyrėte kokius nors jausmus. Nepraleiskite šios puikios progos padėti patys sau. Pabandykite tuojau pat per dvidešimt minučių parašyti Meilės Laišką vienam iš tėvų. Paprasčiausiai paimkite popieriaus, kuo rašyti ir užrašinėkite tai, ką šiuo metu jaučiate, pasinaudodami Meilės Laiško rašymo pavyzdžiais. Nedelskite, ir jūs tikrai nustebsite, pamatę, kas iš to išėjo.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų