Prezidentas turi būti padorus, sąžiningas, nepaperkamas, intelektualus. Tokios valstybės vadovui būtinos, tvirtą etinę poziciją, nepriekaištingą reputaciją, išmintį bei sveiką protą liudijančios savybės buvo išvardytos trečiadienį Prezidentūroje vykusioje diskusijoje.
Neabejota ir Prezidento institucijos reikalingumu, tačiau apie valstybės vadovo rinkimo būdo keitimą kalbėta itin atsargiai. Didžioji dalis diskutavusiųjų pritarė tam, kad bent juo šiuo metu nederėtų atimti visuotinės Prezidento rinkimų teisės.
Laikinojo valstybės vadovo Artūro Paulausko inicijuotoje diskusijoje apie tai, kokio Prezidento Lietuvai reikia ir Prezidento institucijos vietą valstybės valdžių sistemoje, dalyvavo Seimo frakcijų atstovai, istorikai, politologai, menininkai, studentų ir moksleivių organizacijų atstovai, verslininkai, mokslininkai, kultūros ir meno atstovai iš įvairių Lietuvos miestų, regionų.
Pasak A. Paulausko, surengti tokį pokalbį paskatino visuomenėje prasidėję svarstymai apie Prezidento vietą ir vaidmenį, siūlymai keisti valstybės vadovo rinkimo būdą, didinti jo galias ar net išvis atsisakyti šios institucijos.
Tokie svarstymai suaktyvėjo po beveik pusmetį trukusio prezidentinio skandalo, pasibaigusio Rolando Pakso atstatydinimu iš Prezidento posto, ir artėjant pirmalaikiams valstybės vadovo rinkimams. Kitas dalykas, skatinantis diskusijas apie Prezidento instituciją, yra pasikeitusios politinės sąlygos Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare.
"Girdžiu, kad reikia stipraus Prezidento, kuris galėtų paleisti Seimą, girdžiu kalbant, kad Prezidentas pakels pensijas, girdžiu kalbant, kad Prezidentą reikia rinkti Seime, kad visuotiniai rinkimai yra pasenęs dalykas", - priminė visuomenėje sklandančias prieštaringas nuomones pradėdamas diskusiją A. Paulauskas.
Profesorius Egidijus Aleksandravičius diskusijoje atkreipė dėmesį į tam tikrą prieštaravimą, glūdintį tarp Prezidento galių, užfiksuotų Konstitucijoje, tiesioginio jo rinkimo būdo.
"Galios nedidelės, o tikėjimas simboline, visuotinai renkama figūra - milžiniškas", - sakė E. Aleksandravičius. Profesoriaus nuomone, svarstytinas klausimas, ar nepasekus latvių ir estų pavyzdžiu valstybės vadovą rinkti parlamente.
Su E. Aleksandravičiumi, kad tiesioginiai rinkimai ir nedidelės Prezidento galios kelia problemų, sutiko prof. Seimo narys Justinas Karosas. Tačiau, anot J. Karoso, turint galvoje visuomenės politinę brandą, keisti valstybės vadovo rinkimų tvarką būtų pernelyg rizikinga, tai atvertų didžiulę erdvę politinėms spekuliacijoms.
"Šiandien siūlyti receptą, neatsižvelgiant į realybę, labai pavojinga", - sakė J. Karosas, pastebėdamas, kad "griovys tarp elito ir runkelių labai gilus".
Beje, "elito" ir "runkelių" terminai kartu su atsiprašymo žodžiais buvo pakartoti ne kartą. Šios visuomenę skirstančios sąvokos, panašios į vartotas fašistiniais Musolinio laikais Italijoje, diskusijos moderatoriaus prof. Leonido Donskio nuomone, turi būti "sukompromituotos ir pamirštos".
Politologas Lauras Bielinis diskusijoje taip pat labai abejojo valstybės vadovo rinkimo Seime perspektyva. Anot jo, dabar esanti rinkimų sistema turėtų likti.
Grįsdamas savo nuomonę, L. Bielinis siūlė modeliuoti situaciją, kuo gali baigtis tokie rinkimai, kai, sakykim, Seime daugumą turi Darbo partija ir liberaldemokratai.
Apibendrindamas diskusijos dalyvių mintis, jos iniciatorius A. Paulauskas sakė, kad Prezidento institucija Lietuvoje turi išlikti.
"Jei Prezidento neliktų, prieitume prie išvados, jog Lietuvai reikalingas karalius", - sakė A. Paulauskas.
Pasak laikinojo valstybės vadovo, Prezidento galia - jo moralinis autoritetas, o pagrindiniai uždaviniai - siekti santarvės tarp valdžios institucijų, krizių atveju - tarti savo, kaip moralinio autoriteto, žodį.
Diskusijos moderatorius filosofas L. Donskis, kaip vieną svarbiausių dabarties tikslų, įvardijo Lietuvos sugrąžinimą į politinių debatų atmosferą, siekį pradėjusiai busti pilietinei visuomenei neleisti vėl nugrimzti į miegą.
