Pasak verslo dienraščio "Financial Times", Vokietija ir Prancūzijai beveik atvirai įspėjo Lenkiją ir Ispaniją, kad jos gali netekti milijardais eurų vertinamos Europos Sąjungos (ES) paramos, jei sužlugdys derybas dėl ES Konstitucijos.
Šis griežtas įspėjimas nuskambėjo 25 Europos valstybių ir vyriausybių vadovams Romoje pradėjus derybas dėl naujos ES konstitucinės sutarties, dėl kurios tikimasi susitarti iki gruodžio mėnesio. Pasiekti susitarimą labiausiai trukdo Ispanijos ir Lenkijos reikalavimai, kad joms būtų suteiktos didžiosioms valstybėms, pavyzdžiui, Vokietijai, prilygstančios balso teisės.
Ispanijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Jose Maria Aznaras (Chosė Marija Aznaras) ir Leszekas Milleris (Lešekas Mileris) šeštadienį leido aiškiai suprasti nepritarsią sutarčiai, kuri sumažintų jų valstybių įtaką.
Ši pozicija suerzino Vokietijos kanclerį Gerhardą Schroederį (Šrioderį) ir Prancūzijos prezidentą Jacques’ą Chiracą (Žaką Širaką), remiančius sutarties projektą, kurį birželio mėnesį parengė Valery Giscard’o d'Estaing’o (Valeri Žiskaro Desteno) vadovaujamas Europos Konventas. Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai tais pačiais žodžiais susiejo derybas dėl konstitucinės sutarties su kitąmet vyksiančiomis diskusijomis dėl būsimo ES finansavimo. "Žinoma, yra ryšys", - žurnalistams sakė G. Schroederis ir J. Chiracas.
Kitais metais valstybės narės turi susitarti dėl ES finansavimo nuo 2007-ųjų, o Lenkija ir Ispanija tikisi būti tarp didžiausių paramos gavėjų. Tačiau G. Schroederis jau įspėjo, kad Vokietija pavargo būti ES "melžiama karve", ypač atsižvelgiant į rytinės dalies atstatymo sąnaudas ir sunkią šalies ūkio būklę. Tiesa, šeštadienį nebuvo jokių požymių, kad lenkai ir ispanai būtų pasirengę atsisakyti balsavimo teisių, kurias išsikovojo 2000 metų Nicos sutartimi.
Pagal Nicos sutartį Lenkija ir Ispanija Ministrų Taryboje užsitikrino po 27 balsus, o dvigubai daugiau gyventojų turinti Vokietija - 29 balsus. "Jei Nicos sutartis tokia bloga, kodėl gi jie visi ją patvirtino?" - stebėjosi L. Milleris. - Kodėl gi visos ES šalys ją ratifikavo?".
V. Giscard’o d'Estaing’o pristatytame projekte Nicos sutartimi nustatytą balsavimo sistemą siūloma pakeisti dviejų paprastų daugumų mechanizmu. Norint priimti sprendimus reikės, kad juos palaikytų bent pusė visų valstybių narių ir kad šios šalys atstovautų 60 proc. ES gyventojų.
J. M. Aznaras pripažino, kad Ispanija ir Lenkija garsėja kaip užsispyrusios derybininkės, tačiau teigė: "Jei yra dėl ko derėtis, geriau kai (tavęs) bijomasi".
Deryboms pirmininkaujantis Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) sakė, kad viršūnių susitikimas praėjo geriau, nei tikėtasi, tačiau pridūrė, esą Lenkijos ir Ispanijos balsavimo klausimas bus kiečiausias derybų riešutėlis. Italijos ministras pirmininkas tikisi, kad dėl konstitucinės sutarties pavyks susitarti Briuselio viršūnių susitikime, kuris vyks gruodžio viduryje. Per kitas dešimt savaičių iki to laiko ne kartą susitiks užsienio reikalų ministrai ir vyriausybių vadovai. S. Berlusconi viliasi, kad sutarties pasirašymo ceremonija Romoje įvyks kitų metų gegužę, kai prie ES prisijungs dešimt naujų narių, tarp jų ir Lietuva.
ELTA
