Giedrimas Jeglinskas žada, kad tai numatančios pataisos Seimą turėtų pasiekti iki vasaros.
„Kalbame apie reikalingumą taisyti teisinius aktus. Kalbame apie Šaudmenų įstatymą, kalbame apie licencijavimą, kalbame apie labiau vertybinį matymą – ar labiau liberalizuojame, ar išlaikome užveržtą jį (sektorių – BNS). Turėtume žiūrėti į liberalizavimą plačiame kontekste: A klasės ginklų gamybos, minų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų“, – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vykusios diskusijos dėl gynybos pramonės plėtros pirmadienį žurnalistams teigė komiteto vadovas.
Kaip BNS sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, dabar reikalavimai į gynybos pramonę norinčioms žengti įmonėms yra per griežti, o labiausiai suvaržymai kenkia inovatoriams.
„Jiems sunku pradėti verslą, nes neturint jokios produkcijos, nežinant, ar bus kažkas sukurta, jau reikia gauti licenciją, įsirengti patalpas, kurios atitiktų tam tikrus reikalavimus“, – BNS teigė V. Sabaliauskas.
„Didelės problemos yra ir didelėms gamykloms, gaunančioms užsakymus ir iš užsienio, į kurias, pavyzdžiui, norima nuvežti vieną kitą detalę padaryti ar išbandyti. Pavyzdžiui, viename fabrike noriu nufrezuoti, kitame nušlifuoti, o trečiame nuchromuoti. Kiekvienas fabrikas, kuris norėtų padėti, turėtų gauti licenciją ginklų dalių gamybai, įsirengti atitinkamus reikalavimus atitinkančias patalpas“, – sakė asociacijos vadovas.
V. Sabaliauskas sakė manantis, kad kai kuriais atvejais užtektų veiklos deklaravimo.
„Kad būtų galima tokioms didelėms gamykloms be jokių specialių reikalavimų atlikti vienetinius darbus – apdirbti ar pagaminti pavienes detales. Gal įmonei, kuri gautų užsakymą, užtektų kažkam paskambinti, gal išsiųsti elektroninį laišką, o gal į žurnalą užtektų parašyti, kad gamino detalę tam ir tam užsakius“, – svarstė V. Sabaliauskas.
Pasak jo, veiklos liberalizavimui labiausiai priešinasi Vidaus reikalų ministerija ir policija, teigiančios, kad svarbiausia yra visuomenės saugumo užtikrinimas.
V. Sabaliausko teigimu, dabar 80 šalies įmonių norėtų savo veiklą susieti su gamyba gynybos sektoriui.
G. Jeglinskas neatmeta galimybės, kad atlaisvinimai bus taikomi ir lazerių, programinės įrangos gamybai.
„Jeigu lazeris ar programinė įranga tampa gynybos dalimi, ji gali būti laikoma ginklo dalimi. (...) Išnaudokime galimybes. Didžiulės galimybės ateina ekonomiškai“, – pridūrė komiteto vadovas.
Pasak jo, uždarame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteteo posėdyje buvo sutarta, kad Krašto apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos antrąjį šių metų ketvirtį parengs ir Seimui pateiks reikalingas pataisas.
„Sutarėme, kad Krašto apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos antrą ketvirtį sugrįš su visu paketu teisinių priemonių, kas reikalinga, kad gynybos pramonė veiktų taip, kaip turėtų veikti“, – teigė G. Jeglinskas.
Jo teigimu, jeigu pataisų priimti nepavyks iki vasaros atostogų, tai bus padaryta rudenį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
