Vilniaus miesto apylinkės teismo 750 litų bauda nuteistas buvęs „Jedinstvo“ lyderis ir istorikas tikina esąs nekaltas.
Po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė verdiktą nubausti Valerijų Ivanovą pinigine bauda už tai, kad Pergalės dieną, Gegužės 9 dieną, Antakalnio kapinėse surengtame žuvusių karių minėjimo renginyje laikė plakatą su Didžiajam tėvynės karui vadovavusiais generolais, vyriškis nutarė netylėti.
„Nesuprantu, kodėl esu nubaustas už tai, kad demonstravau ar platinau sovietinį simbolį. Juk karo vado portretas nėra simbolis. Be to, knygynuose yra apstu knygų su Stalino portretu. Pats mačiau. Skųsiuos kiek tik įmanoma“, – tikino V. Ivanovas.
Pasak jo, Didžiajame Tėvynės kare dalyvavo daug karių ne tik iš Rusijos, bet ir iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos: „Visi pakluso maršalui Stalinui, visi žinojo, kad už įsakymo nevykdymą gresia sušaudymas. Tad pagaminau plakatą, kur sudėjau visus karui vadovavusius asmenis“.
Vyriškio teigimu, policijos pareigūnai plakatą įvertino kaip sovietinį simbolį tikindami, kad Stalino įsakymu buvo tremiami Lietuvos žmonės: „Bet trėmė ir kitų tautybių žmones, ne tik lietuvius. Nesuprantu, nuo kada mirusio žmogaus atvaizdas ėmė kelti grėsmę visuomenei ir virto sovietiniu simboliu“.
Anot V. Ivanovo, bijoti mirusių neverta, mat būtina galvoti apie gyvus: „Esu dar gyvas ir niekur nesirengiu išvažiuoti nors turiu Rusijos pilietybę. Gimiau Kaune ir mano gimta šalis yra Lietuva“. Istorikas pridūrė, kad jeigu ne Stalinas, Lietuva niekada nebūtų atgavusi Vilniaus krašto: „Visi pamiršta, kad tik tarybinių karių dėka Vilnius buvo perduotas Lietuvos TSR“.
V. Ivanovas neneigė Stalino kaltės naikinant šviesiausius protus, tačiau tikino, kad dievas jau nubaudė buvusį sovietų tironą: „Nesuprantu, kodėl reikia bijoti mirusio“.
Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad V. Ivanovo tikslas – naudoti susirinkime sovietų Komunistų partijos vadovo atvaizdą ir jo demonstravimas, todėl skyrė jam 750 litų baudą ir konfiskavo savadarbį plakatą.
Šiemet, kaip ir kasmet Gegužės 9 dieną Antakalnio kapinėse buvo surengtas renginys, per kurį paminėti palaidoti kariai, kurie žuvo kovodami Vilniaus apylinkėse.
Į renginį atvyko ne tik žuvusių karių giminaičiai, bet ir beveik 10 tūkstančių vilniečių ir miesto svečių, Rusijos, Kazachijos, Baltarusijos ir Ukrainos ambasadų atstovai, Lietuvos karo veteranai.
Dalyvius prie įėjimo į kapines pasitiko V. Ivanovas, kuris rankose laikė plakatą su visų karo generolų atvaizdais.
Save rašytoju vadinantis V. Ivanovas neseniai dalyvavo susitikime su rusų laikraščio „Literaturnaja gazeta“ vyriausiuoju redaktoriumi ir domėjosi, kaip pakliūti į leidinio puslapius.
Beje, pats J. Poliakovas stebėjosi, kad Lietuvos rašytojų sąjunga taip ribotai sureagavo į kvietimą spausdinti jaunų Lietuvos rašytojų kūrinius teigdama, kad rusakalbiai leidiniai ne jų tikslas. Anot J. Poliakovo, laikraštis spausdina Latvijos ir Estijos rusakalbių kūrinius.
Buvęs „Jedinstvo“ lyderis už radikalius pasisakymus prieš Lietuvą jau atsėdėjo vienerius metus Alytaus pataisos namuose po to, kai knygoje „Lietuviškas kalėjimas“ tvirtinęs, kad Sausio 13-osios aukos yra lietuvių falsifikatas.
V. Ivanovui išėjus iš kalėjimo buvęs Vidaus reikalų ministras pasiūlė išvažiuoti į Rusiją, tačiau vyriškis tik gavo Rusijos pilietybę, o Lietuvoje – leidimą nuolat gyventi, ir niekur neišvyko.
Vyriškiui teko dalyvauti incidente prie Lukiškių kalėjimo, kuomet į laisvę buvo paleidžiamas buvęs Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius.
Nors matėsi, kad ten dalyvavęs šou verslo atstovas tyčia provokuoja V. Ivanovą, prokuratūra paprašė teismo apriboti laisvę dar metams.
