„Aktyvumo ir nepasyvumo palinkėsiu, gal tada nereikės dvidešimt metų vytis pasaulio. Tolerantiškas aš žmogus, bet f*** normalumą ir panašumus, aš esu už skirtumus. Noriu pacituoti dainininkę, kurios nelabai mėgstu, bet kuri gerai pasako – Katy Perry: „I kissed a girl and I liked it (pabučiavau merginą ir man patiko – red.)“, – kalbėjo J. Arlauskaitė, o jos žodžius auditorija palydėjo ovacijomis.
Einame geru keliu
Esą atsiliekančią Lietuvos visuomenę tolerancijos srityje, įskaitant ir homoseksualų teises, nutarė apginti dainininkas Marijonas Mikutavičius – pasak jo, natūralu, kad vos prieš daugiau kaip du dešimtmečius iš sovietų jungo išsivadavusi valstybė dar nėra tokia pat kaip Vakarų valstybės tolerancijos, mažumų teisių srityje.
„Mums norisi, kad viskas vyktų kuo greičiau, bet, deja, taip nebūna. Jei mes koncentruojamės ties seksualinės orientacijos tema, visą laiką Vakarus laikome pavyzdžiu, kokie jie yra šaunūs ir prakutę, o kokie mes esame kaimas ir plūgas ir negalime įsisąmoninti elementariausių pakantumo taisyklių. O iš tikro mes einame ne ką prastesniu keliu kaip tos valstybės, į kurias norime lygiuotis.
Britanijai reikėjo dvidešimt metų, kol žmonės atėjo į gatves, kovodami už savo teises. Pas mus praėjo daugiau kaip dvidešimt metų, kol kažkas įsisiūbavo ir žmonės ima nebijoti apie tai kalbėti.
Kol gėjų eitynės Britanijoje pavirto spalvingu karnavalu, reikėjo dar keliolikos metų, tai greičiausiai laiko reikės ir mums. Vargu, ar gali pakeisti užpelkėjusias smegenis. Vienintelis dalykas, kas tai pakeičia, yra laikas“, – kalbėjo M. Mikutavičius.
Kas yra normalu
Aktorius ir dainininkas, „Liūdnų slibinų“ grupės narys Dominykas Vaitiekūnas sakė, kad dažnai netolerantiškumas kitam ir kitokiai nuomonei kyla iš to, kad mes manome galvojantys teisingai ir dažnai net ir teisingiau už kitus. Todėl aktorius siūlo nuolat kvestionuoti tai, ką mąstome:
„Tolerancija yra ne šiaip kažkokia nuostata, o didžiulis darbas, kuris reikalauja tavo nuolatinių pastangų . Šis darbas neturi baigties. Mes esame be galo įvairialypė visuomenė, ir nebus taip, kad visi vieni kitais džiaugsis ir gaudys drugelius pievoje. To nebus, bet galbūt to siekti verta.
Pas mus kultūroje dar liko daug to žodžio „normalumas“. Mokykloje kalė į gatvę, kas yra normalus rašinys, normali eilėraščio analizė, kokias vertybes reikia išpažinti, kaip rengtis ir kaip atrodyti prie stalo. Be gairių negyventume, bet tai taip pat yra konstruktas, kuris mus priverčia sustabarėti ir mums neleidžia būti judrioms kaip asmenybėms.
Mano draugų pora daug ginčydavosi, kokie kiaušiniai normalūs – rudi ar balti. Ir kuris teisus? Galiausiai supranti, kad nėra vieno normalumo muzikoje ar dailėje. Ir ačiū Dievui, kad jo nėra, nes kitaip būtume pilki ir vienodi“, – kalbėjo D. Vaitiekūnas.
Todėl aktorius sakė dabar, kai ima ginčytis su šeimynykščiais, užuot bandęs įrodyti savo tiesą, pabando juos suprasti ir tada pamato, kad ginčytis jau nebenori – verčiau panūsta padaryti jiems kavos ar pabučiuoti.
Jeigu jis visgi ginče jaučiasi labai teisus, teisesnis už kitus, prisipažįsta, kad viduje ima pykti ant viso pasaulio. „Kas man padeda savo galvoje išeiti iš pikto žmogaus vaidmens, tai emocinė sveikata. Mūsuose tai opus ir per mažai nagrinėtas klausimas. Kai esu piktas ir nepatenkintas savimi, baisiai nepakenčiu visų aplinkui. Manau, kad mūsų visuomenei reikėtų tvarkyti tą emocinę sveikatą. Kai jausimės geriau gyvenime, mums bus mažiau pikta dėl kitų dalykų“, – teigė D. Vaitiekūnas.
Nekenkti
Choreografas, aktorius ir šokėjas Gytis Ivanauskas atskyrė, kas tolerancijoje yra tiesa, o kas – kaukė.
„Tarkim, man žiauriai nepatinka Jazzu muzika. Tuomet aš neinu į jos koncertus, o ji tegu groja ir dainuoja – tai mano veidas, tai mano pozicija. Jeigu aš nesutinku nei su vienu sakiniu, kurį pasakė Marijonas (Mikutavičius – red.), bet sėdžiu ir šypsausi – tada sėdžiu su kauke.
Norint, kad pasaulis būtų geresnis, jį mes patys turime padaryti geresniu. Vienaip ar kitaip būti tolerantišku man būtų lygu nekenkti“, – diskusijoje „Tolerancija: tavo kaukė ar veidas“ sakė G. Ivanauskas.
Savaitgalį vyksta Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, kuriame vyksta diskusijos poltinėmis, verslo, kultūros temomis, taip pat gausu kūrybinių dirbtuvių, o vakarais – koncertų.
