Į Etiopiją, UNICEF misiją, nuvykusi dainininkė Justė Arlauskaitė - Jazzu neslepia emocijų. Dalijamės pirmuoju dienoraščiu, kuriame Jazzu aprašė, ką pamatė ir patyrė pirmomis dienomis.
Jazzu – dienoraštis, pirmosios dvi dienos
Mama Afrika. Kiek kartu girdėjai šitą pasakymą. Tad sveika vėl, mama žeme! Žeme, kuri nešioja tiek džiaugsmo ir skausmo viename.
Nemiegojus 4 paras per visus savo koncertus, keliones, įrašus ir t.t... Susitinku oro uoste paryčiais su šių metų UNICEF Lietuva misijos komanda. Ir nuovargis dingsta kaipmat. Tiek vilties ir tikėjimo R.Doveikos akyse, toks ryžtas, stiprybė Jovitos akyse, štai Karolinos akys žiba nežinomybe ir atjauta, Juste ir Jonas pasiryžę padaryti viską, kas yra jų valioje, kad tai, ką mes patirsime, pasiektų ir jus. Stoviu, žiuriu į juos visus ir suprantu, kad nuo tokių žmonių prasideda pokyčiai. Ir tiesiog labai džiaugiuosi, galėdama būti tų pokyčių dalimi.
Kelionė buvo sunki, nuovargis ėmė viršų, bet sukaupę visas jėgas ir geras intencijas patraukėme i Unicef Ethiopia būstinę išklausyti visų šalies vidaus saugumo taisyklių ir realiai esamos politinės padėties. Iškart supratome - laukia labai intensyvi ir atsakinga kelionė.
Popiet jau skridome į Hawassa, kur pagaliau turėjome progą išsimiegoti ir jau kitą rytą patraukėme į pirmają mūsų misijos dalį. Nuotaikos buvo gana pakilios - su tokia nuostabia kompanija kitaip ir būti negali, o ir mus lydintys asmenys, kaip ir visi vietiniai, kuriuos čia jau sutikome - be galo nuoširdūs, draugiški, dvasingi ir nusiteikę eiti nežinomybės link pasaulio gerovės vardan.
Man buvo sunku nelyginti praeitų metų vaizdų su tuo, ką matau dabar. Bet vistik tai buvo esminis bendras dalykas - kaip tokioj nuostabioj žemėj, su nuostabiu kraštovaizdžiu ir turtingu klimatu, nedera tiek daug skurdo, nesusipratimų sistemoje, politinių karų, benamių žmonių, klajoklių, maisto nepritekliaus ir tų mažų likimo nuskriaustų vaikų. Pabrėžiu - likimo, nes jie nesirinko kur gimti ir jie nuo dabar yra likimo rankose. Na, arba mūsų visų, nes mes visi kartu galime tą likimą pakeisti ar bent pareguliuoti.
Ši diena buvo labai intensyvi. Ligoninėje, kurią lankėme, yra absoliuti tragedija higienos nebuvimo, netvarkos, smarvės, kenčiančių žmonių, kraupios statistikos prasme. Kaimuose hospitalizuotai gimdo tik 1 proc moterų. Ir štai pirma situacija, kurią matome - moteris, kuri ruošiasi gimdyti. Po valandos jai pasako, kad ji kraujuoja būtent dėl to, kad vaikas jos įsčiose jau kuris laikas negyvas ir ji turi skubiai pagimdyti, nes dabar gresia pavojus ir jos pačios gyvybei. Ji pagimdo. Kraujo balos. Drebanti, bet tuščiu žvilgsniu į niekur, ką tik mirusį kūdikį pagimdžiusi mama. Ir kūdikis - išmestas tiesiai į kibirą... O dabar įsivaizduokit, kad tai vyksta kasdien. Būtent dėl humanitarinių ir medicininių sąlygų nebuvimo dauguma kūdikių Etiopijoje neišgyvena net mėnesio. 240 kasdien. Taip ir palikome tą vietą netekę žado. Su mirštančiais ar neišnešiotais kūdikiais, bejėgėm mamom ir nežinioje paliktais likimais. Sėdime, vakarieniaujame jau kalnuose, IN A MIDDLE OF NOWHERE. Apsikabiname su Doveika - šiandien jo gimtadienis. Padėkojame vieni kitiems už tai, kad esame, kad esame kartu, kad turime šitiek dovanų - nuo būties iki buities. Bet svarbiausia - kad turime dovaną pažinti pasaulį ir suvokti, kad mes visi kartu jį kuriame. Ir mūsų misija tokia - dalintis, padėti vieni kitiems kuo tik galime. Mes vieni kitiems galime būti dėkingi už draugystę, supratimą, o pasauliui - už galimybę rinktis, gyvybę, salygas ne stengtis išgyventi, o tiesiog gyventi - kasdien. Šitiem žmonėm čia reikia mūsų aukų. Situacija šalyje - nepavydėtina. Vaikai, kurie čia gimė, kur gimti - nesirinko. Dabar mūsų visų valioje yra jų ateitis, nes jie - mūsų visų ateitis.
Mama Afrika, kokia tu graži ir neatrasta. Kartu praleisime dar savaitę. Turime nuveikti čia dar daug dalykų. Bet be jūsų visų pagalbos, mes galim tik labai mažą to dalį. Todėl darykime pasaulį gražesnį kartu ir mum visiems bus geriau čia gyventi.
Mama Afrika, saugok savo žmones. O mes padėsim, kiek galėsim. Ir kažkada tavo žemėje nebebus karų, o savo turtinga istorija tu maitinsi tūkstančius kartų. Tik leiskime toms kartoms gimti ir gyventi.
