JAV antžeminių pajėgų vado Curtiso Scaparrotti, vadovaujančio NATO ir Europos pajėgoms, manymu, požeminių bunkerių statybos rodo, kad Rusija modernizuoja savo strateginę ginkluotę. Informacija apie naujus požeminius bunkerius pasiekė netrukus po to, kai Rusija priėmė naują branduolinio ginklo panaudos doktriną, kurią C. Scaparrotti pavadinimo „iššaukiančia nerimą“.
„Rusiškoji doktrina numato, kad taktinis branduolinis ginklas gali būti naudojamas kaip atsakomųjų (nebūtinai branduolinių, – red. past.) veiksmų scenarijus. Tai iššaukia nerimą ir tik patvirtina, kad mūsų šalies ir NATO branduolinės pajėgos išlieka gyvybiškai svarbus sulaikymo komponentas“, – cituojamas karo vadas.
Anksčiau branduolinės ginkluotės sferoje, o dabar politikos ekspertu dirbantis Markas Schneideris pareiškė, kad naujoji Rusijos nacionalinio saugumo strategija, paviešinta praėjusių metų gruodį, numato sustiprintą piliečių gynybą branduolinio išpuolio atveju. Anot eksperto, tai įrodo, jog Maskva ruošiasi branduoliniam karui.
„Rusija ruošiasi dideliam karui, kuriame numatoma panaudoti branduolinį ginklą“, – įsitikinęs buvęs Pentagono darbuotojas. „Daugelis to, ką jie, jų pačių teigimu, daro, yra skirta branduolinei grėsmei ir branduolinio karo vystymui. Aktyvi ir pasyvi gynyba buvo svarbūs Sovietų Sąjungos prioritetai, o dabartinė rusų vadovybė iš esmės yra sovietinė,“ – pasakojo jis.
Karo analitikai tikina, kad galimas JAV atsakas į rusų požeminius branduolinius kompleksus yra taip pat ir „gilaus įsiskverbimo“ atominės bombos, galinčios sukelti grėsmę Rusijos vadaviečių struktūrai.
Kitas ekspertų siūlymas yra kurti mažo galingumo branduolinį ginklą, kuris galėtų būti naudojamas tiksliniams smūgiams atlikti.
Bunkerius stato nuolat
Straipsnyje taip pat pažymima, kad apie naujuosius bunkerius yra mažai žinoma. Anot vieno iš kalbintų gynybos ministerijos atstovų, jie yra statomi pagal analogiškus Šaltojo karo laikų operatyvinio valdymo kompleksų brėžinius.
Rusija, anot leidinio, tęsė požeminių branduolinių objektų statybas ir po Sovietų Sąjungos griūties 1991-aisiais. JAV žvalgyba 1997 metais pranešė, kad Rusijos sostinėje vyksta statybos, įskaitant ir požeminę metro liniją, vedančią iš tuometinio prezidento Boriso Jelcino rezidencijos užmiestyje į vadovybės štabą. Žvalgybininkų ataskaitoje buvo kalbama apie „galintį atlaikyti branduolinį smūgį strateginio vadovavimo štabą Kosvinkij Kamen teritorijoje“, Šiaurės Uralo kalnų masyvuose (Sverdlovsko sritis).
CŽV nustatė, kad bunkeris, skirtas Rusijos vadovybei, yra įrengtas Voronovo kaime, už 74 kilometrų į pietus nuo Maskvos. Link už pusšimčio kilometrų nuo sostinės įrengto antro bunkerio prie Šarapovo veda specialaus požeminio traukinio bėgiai.
Slaptų požemių labirintai
Rusijos tinklaraštininkai bunkerį Voronovo kaime vadina vienu iš apleistų Maskvos oro gynybos trečiojo žiedo S-50 įrengimų, apie keliones šalia jo yra begalė turistinių pasakojimų. Pavyzdžiui, tinklapis „Interesnyje mesta“ rekomenduoja jį kaip „populiariausią mėgėjų palandžioti po žeme, nuotykių ieškotojų ir paprasčiausių turistų vietą“ ir pateikia koordinates, kaip jį pasiekti.
Bunkeris netoli Šarapovo yra mažiau žinomas, tačiau ir apie jį internete galima rasti keliautojų atsiliepimų.
Maskvoje slapta daugelį kilometrų nusitęsusi bei valdžiai skirta metro linijų, šachtų ir bunkerių sistema, kuri sovietų laikais buvo sukurta po žeme, gavo pavadinimą „Metro-2“. 1990-1992 metais Rusijos vicepremjero pareigas ėjęs Michailas Poltoraninas pasakojo, kad slaptos linijos – „tai ir išplėtotas tunelių tinklas, ir atsarginis vadovybės štabas karo atveju, iš kur būtų galima vadovauti šalies branduoliniam arsenalui“.
Tuomet ekspertai tikino, kad dabar jau nebėra poreikio naudoti „Metro-2“ pagal pirminę paskirtį, ir siūlė naudoti šią infrastruktūrą civilių reikmėms, tačiau dabartiniai JAV žvalgybos duomenys rodo, kad „specialiosios paskirties tunelių“ panaudojimas vėl tampa aktualus.
„Pasiruošimas branduoliniam karui, anot skaičiavimų, kainuoja milijardus dolerių ir kelia klausimus apie JAV pagalbą Rusijai, kuomet anksčiau buvo investuojami pinigai į rusų branduolinių objektų apsaugą“, – rašoma leidinyje.
