Pchejanas tai pareiškė likus kelioms dienoms iki Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno derybų su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu ir artėjant numatytam jo susitikimui su JAV vadovu Donaldu Trumpu.
Uždara komunistinė Šiaurės Korėja kaltinama daugybe valstybės sankcionuotų žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant neteismines egzekucijas, kankinimus, brutalias priemones prieš režimo oponentus ir netgi užsienio valstybių piliečių pagrobimus.
Praėjusią savaitę paskelbtoje JAV Valstybės departamento žmogaus teisių ataskaitoje apie padėtį Šiaurės Korėjoje rašoma apie „baisius žmogaus teisių pažeidimus“ šioje autoritarinio režimo valdomoje valstybėje, pradedant viešomis egzekucijomis ir baigiant plačiai paplitusiu piliečių sekimu.
Pchenjanas piktai reagavo į šią ataskaitą ir sakė, kad šalis yra „piktybiškai šmeižiama“. Jis pažymėjo, kad pačios Jungtinės Valstijos yra žmogaus teisių pažeidimų „židinys“, kur „kaip vėžys“ išplitęs smurtas panaudojant šaunamuosius ginklus ir „įvairaus pobūdžio neteisingumas, teisių ribojimai“.
Vašingtonas priskiria sau „žmogaus teisių teisėjo“ vaidmenį, rašoma antradienį vėlai oficialios naujienų agentūros KCNA išplatintame komentare.
„Tai tikrai absurdiška ir primena situaciją, kai vagis šaukia: Laikykite vagį!“ – priduriama jame.
„Iš tiesų jie siekia suskaldyti jiems nepaklusnias šalis ir sukurti pretekstą politinei, karinei ir ekonominei agresijai bei spaudimui“, – rašoma komentare.
KCNA taip pat pažymėjo, kad Šiaurės Korėja yra „tikrojo darbo liaudies gyvenimo lopšys“.
Šis komentaras paskelbtas likus kelioms dienoms iki Kim Jong Uno ir Moon Jae-ino susitikimo Korėjos pusiasalį dalijančioje smarkiai įtvirtintoje demilitarizuotoje zonoje.
Tai bus tik antrasis Šiaurės Korėjos lyderio susitikimas su užsienio valstybės vadovu.
Gegužę arba birželio pradžioje taip pat turėtų įvykti itin laukiamas Kim Jong Uno ir D. Trumpo susitikimas.
Penktadienio derybos bus trečiasis Šiaurės ir Pietų Korėjų viršūnių susitikimas nuo 1950–1953 metų Korėjos karo. Šis konfliktas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi, todėl abi Korėjos techniškai tebekariauja. Ankstesni viršūnių susitikimai vyko 2000 ir 2007 metais.
Susitikime bus siekiama įtikinti Kim Jong Uną atsisakyti branduolinių ginklų ir sumažinti įtampą pusiasalyje. Taip pat gali būti aptartos priemonės, kurios atvertų kelią pasirašyti taikos sutartį, bei konflikto išskirtų šeimų susijungimo klausimai.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministrė Kang Kyung-wha kiek anksčiau sakė, kad viršūnių susitikime nebus kalbama apie žmogaus teisių padėtį Šiaurės Korėjoje, nors žmogaus teisių aktyvistai ragino Moon Jae-iną per derybas kelti šį klausimą.
Jungtinėse Valstijose įsikūrusi nevyriausybinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) antradienį paragino Seulą „peržiūrėti savo sprendimą“, pažymėjusi, kad šis viršūnių susitikimas yra „lemiamas monetas... seniai kenčiantiems Šiaurės Korėjos žmonėms“.
Moon Jae-inas Japonijos vyriausybės vadovui Shinzo Abe sakė, kad susitikime kels klausimą dėl Šiaurės Korėjos agentų pagrobtų Japonijos piliečių – Tokijui itin opios problemos.
„Ketinu Kim Jong Unui pasakyti, kad pagrobtų japonų klausimo išsprendimas padės įtvirtinti taiką pietryčių Azijoje“, – sakė Pietų Korėjos prezidentas.
D. Trumpas anksčiau nepraleisdavo progos pakritikuoti žmogaus teisių padėtį Šiaurės Korėjoje, tačiau artėjant numatytam susitikimui retai kelia šį klausimą. Antradienį jis pareiškė, kad Kim Jong Unas yra „labai atviras“ ir „labai garbingus“ žmogus, nors anksčiau yra vadinęs Šiaurės Korėjos lyderį „storuliu“, taip pat „mažuoju raketininku“. Šis neliko skolingas ir pavadino JAV vadovą „pamišėliu“.
